Vasiliauskienė Aldona. Lietuva – Ukraina: religija, mokslas, kultūra Vilniaus vienuolių bazilijonų veikloje. 2021. Mokslinė studija, 1 112 p.
Šiomis dienomis „Mokslo Lietuvos“ redakciją pasiekė dr. Aldonos Vasiliauskienės mokslo studija „Lietuva – Ukraina: religija, mokslas, kultūra Vilniaus vienuolių bazilijonų veikloje“, išleista Lvove praėjusių metų pabaigoje. Rengdama šią studiją, autorė dirbo bendradarbiaudama su Lvovo nacionalinio universiteto, Josyfo Venjamino Rutskio filosofijos ir teologijos studijų bazilijonų instituto Briuchanovičiuose mokslininkais. Tai jau trečias šios autorės mokslinis darbas, parengtas įgyvendinant Šiaulių universiteto ir minėtų trijų Ukrainos mokslo centrų bendradarbiavimo sutartis, kurios tęsėsi daugiau kaip du dešimtmečius, jau nė neskaitant ilgų pasirengimo šiam tyrimui metų. Tai ir paskutinė, ir dar tokia solidi mokslo studija, ant kurios viršelio liks dabar jau uždaryto Šiaulių universiteto pavadinimas.
Šis tyrimas yra unikalus ir tuo, kad jo autorė yra studijoje pristatomų įvykių ir procesų dalyvė, gebėjusi atskleisti daugeliui visiškai nežinomus abiejų valstybių kultūrinio ir religinio bendradarbiavimo aspektus, supažindinanti su jose veikiančio vienuolių ordino istorija, kurios ištakos siekia XVI a. Primenami nuožmaus carinio ir sovietinio ateistinio teroro kankiniai – žymūs abiejų valstybių kultūrinio bendradarbiavimo veikėjai, kurių atminimą bandyta ištrinti iš abiejų tautų atminties. Visa tai įgauna naują prasmę naujausių tragiškų įvykių kontekste.
Autorė primena ir ypač skaudžią, nuo pasaulio istorikų nuslėptą Ukrainos tragediją – Holodomorą, apie kurį nerasime net užuominos šiuolaikinių Vakarų lyderių tiek naujausiuose, tiek ir ankstesniuose pasisakymuose. Pasaulio istorijoje nėra kito tokio pavyzdžio, kad vienoje iš derlingiausių valstybių per keletą metų badu išmarinta daugiau kaip 10 mln. Ukrainos gyventojų, tačiau iki pat šiol ne tik kad nėra įvardinti šiurpiausio nusikaltimo sumanytojai, bet ir nepradėtas joks išsamesnis tyrimas. Todėl nereikia stebėtis, kad naująjį tautos genocidą sumanęs Kremliaus pabaisa bando tai pakartoti šių dienų Ukrainoje, naudodamas moderniausius ginklus civiliams gyventojams ir valstybės turtui naikinti.
Gerokai abejoju, ar šių dienų akademinėje bendruomenėje atsiras mokslininkų, kurie ryšis neatsitraukdami išsamiai išnagrinėti šią studiją. Galbūt tai padarys, retsykiais surasdami tam laiko ir atsiverdami vis naujus kultūros sluoksnius, apie kuriuos daugelis mūsų iki šiol nėra net girdėję. Dar labiau įdomu tai, kad Ukrainos vienuoliai bazilijonai jau ilgus dešimtmečius palaiko glaudžius ryšius su Lietuvos bazilijonais ir visa katalikų religijos veikėjų bei mokslininkų bendruomene. Jų patirtis yra neįkainojamas turtas, kurio panaudojimui dabar atsiveria naujos galimybės.
Jonas Jasaitis