Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai – Ugdymo mokslų instituto docentės Irena Stonkuvienė, Agnė Juškevičienė ir pedagogas, socialinių mokslų daktaras, leidyklos „Šviesa“ ekspertas ir VU dėstytojas Simonas Šabanovas – atliko lyginamąjį tyrimą ir apibrėžė, kaip švietimo kokybę supranta ir vertina skirtingos ugdymo procese dalyvaujančios grupės – tėvai, mokytojai, mokyklų administracijos darbuotojai ir darbdaviai. Tyrimo dalyvių nuomonės apie tai, kas yra kokybiškas švietimas, gerokai išsiskiria. Mokslininkai savo išvadas ir rekomendacijas pristatė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
Ekonominis ir humanistinis požiūriai
Apibrėžti švietimo kokybę bandyta jau ne vieną kartą. Vieni apibrėžimai labiau akcentuoja kiekybinius, išmatuojamus rezultatus – tai būdinga ekonominiam požiūriui į švietimą, o kiti daugiau dėmesio skiria pačiam edukacijos procesui – kas vyksta pamokose, mokyklose – tai atspindi humanistinę švietimo tradiciją. Doc. I. Stonkuvienės teigimu, tyrimas atskleidė, kad humanistinis požiūris yra vyraujantis, tačiau tikrovė yra kitokia ir joje labiau taikomas ekonominis požiūris. Pasirodo, kad tėvai ir darbdaviai net nemini PISA ar VBE rezultatų, dėl kurių taip jaudinasi švietimo atstovai.
„Net ir susitarę dėl svarbiausių kokybės elementų, pavyzdžiui, dėl ugdymo tikslų, ugdymo dalyviai veikia skirtingomis kryptimis. Lietuvoje ilgą laiką buvo deklaruojama, kad vadovaujamasi humanistine ugdymo paradigma, kuri yra nuolat kritikuojama, o dabar turėtų būti ir peržiūrima. Tačiau dažnai vertybinis požiūris ir realūs veiksmai išsiskirdavo – deklaruojama viena, tačiau matuojama kita“, – teigia I. Stonkuvienė.
Moksliniame darbe išryškėjo, kad darbdaviai, kitaip nei manome viešojoje erdvėje, yra labiau linkę laikytis humanistinio požiūrio ir pirmenybę teikia kūrybiškam, kritiškai mąstančiam mokiniui ir inovatyvioms ugdymo praktikoms. Kitas mokslininkus nustebinęs aspektas – labai pozityvus tėvų požiūris į mokytojus. Priešingai, nei manyta ankstesniuose tyrimuose ar viešajame diskurse. „Tam, manome, įtakos galėjo turėti pandemijos situacija, kai tėvai realiai galėjo stebėti mokytojų darbą, matyti, kiek mokytojai įdeda pastangų, kad sudomintų jų vaikus, ir pan. Tėvai atkreipia dėmesį ir į kitą aspektą – mokytojų kvalifikaciją. Mokslininkai pabrėžia būtinybę glaudžiai bendradarbiauti visoms ugdymo procese dalyvaujančioms šalims – šeimai, mokyklai, būsimiesiems darbdaviams.“
Pateiktos rekomendacijos
Mokslininkai pateikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai rekomendacijų, skatindami atkreipti dėmesį į švietimo kokybės sampratą ir jos įgyvendinamumą. „Tyrime nustatyta, kad skirtingos visuomenės grupės silpnai vertina dabartinę švietimo sistemą ir dažniau susitelkia tik į vieną švietimo kokybės aspektą. Reikšmingiausias skirtumas fiksuojamas tarp darbdavių ir mokytojų atsakymų. Todėl rekomenduojama skatinti tėvų, darbdavių, mokytojų diskusijas ir įtraukimą į švietimo politikos formavimą bei jos procesų vykdymą. Didžiausias vaidmuo turi būti skiriamas mokinių tarpusavio mokymuisi, kartu sudaromos sąlygos ir mokyti mokinius dominančių dalykų“, – pasakoja VU dėstytojas S. Šabanovas.
Mokslininkai rekomenduoja ugdymo turinį grįsti trimis aspektais: tarpdiscipliniškumu, integralumu ir mokinių patirtimi. Rekomenduojama, kad tarptautiniai tyrimai būtų orientuoti tik į nacionalinės būklės stebėjimą, o ugdymo procesų modeliavimas būtų grindžiamas nacionaliniais mokinių pasiekimų patikrinimais. Ir tai būtų traktuojama ne kaip vertinimas, o kaip asmeninės pagalbos įrankis.
Siūloma parengti ilgalaikę, personalizuotą, lanksčią ir orientuotą į individualius mokinių poreikius vertinimo sistemą. Mokslininkai pabrėžia, kad svarbiausia – ne standartai, o pažanga. Be to, mokyklos infrastruktūra ir ištekliai turėtų būti nukreipti į du kelius – mokinių kūrybiškumo ir bendradarbiavimo skatinimą.
Tyrėjų teigimu, mokytojų profesinis tobulėjimas turėtų būti savalaikis ir nukreiptas į tikslingą ugdymo proceso tobulinimą. Tam reikėtų sukurti paprastą, greitą ir individualius profesinius mokytojų poreikius atliepiančią sistemą.
Doc. A. Juškevičienė skatina atkreipti dėmesį į švietimo kokybės sampratą ir jos įgyvendinamumą: „Švietimo kokybę skatintų mokinių mokymasis iš bendraamžių; kryptingas, savalaikis ir situacinis pedagogų profesinis tobulėjimas; tikslingas mokyklos infrastruktūros ir išteklių panaudojimas mokinių kūrybiškumui ir bendradarbiavimui skatinti; tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų nukreipimas tik į nacionalinės švietimo būklės stebėseną, didesnę svarbą skiriant nacionaliniams mokinių pasiekimų vertinimo tyrimams.“