Vasario 16-oji – ne tik istorinė diena, bet ir šventė, kurios metu organizuojami įvairūs renginiai, senųjų dokumentų peržiūros, parodos, lankomi muziejai, iškilmingai keliamos istorinės ir valstybinės Lietuvos vėliavos.
Žalgirio pergalės parke, esančiame Babtų seniūnijoje (Kauno r.), šiemet, kaip ir kiekvienais metais, paminėta Vasario 16-oji. Nors minėjimai vyko visoje Lietuvoje, daug organizacijų atsiuntė atstovus ir į Žalgirio pergalės parko renginį. Šioje šventėje dalyvavo klubo „Žalgirio pergalės parkas“ nariai, šauliai, Babtų ir Panevėžiuko bendruomenių atstovai, dvasinio ugdymo centro „Esatis“ ir Lietuvos rezervo karių asociacijos Kauno skyriaus nariai, Babtų seniūnas Gediminas Pupinis ir Kauno rajono savivaldybės tarybos narys Česlovas Paulauskas, Karių veteranų asociacijos kariai, 1990 m. Kovo 11-osios Akto signataras Leonas Milčius, buvęs Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis Bacvinka, 1918 metų Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Prano Dovydaičio sūnėnas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, dimisijos kapitonas, partizanas Stasys Dovydaitis ir kt.
Šventės dalyviai su įvairių organizacijų vėliavomis susirinko prie parke esančios Mindaugo kalvos, virš kurios pernai atidengta ir pašventinta skulptūrinė grupė, skirta pirmiesiems Lietuvos valstybės valdovams: Lietuvos karaliui Mindaugui, karalienei Mortai ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, karaliaus Mindaugo sūnui Vaišvilkui. Tai, beje, pirmasis Lietuvoje paminklas karaliaus sūnui Vaišvilkui.
Klubo „Žalgirio pergalės parkas“ pirmininkas Gintautas Tamulaitis papasakojo susirinkusiems apie Lietuvos valstybės susikūrimo ištakas ir Vasario 16-osios istorinę reikšmę. Visi žuvusieji už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę buvo pagerbti tylos minute, prie paminklo padėtos gėlės. Prof. Aleksandras Vitkus papasakojo apie paminklo sukūrimo istoriją ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vaišvilko indėlį į Lietuvos valstybingumo išlaikymą po karaliaus Mindaugo mirties.
Gerą nuotaiką prie pirmųjų Lietuvos valdovų skulptūrų kūrė centro „Esatis“ nario Kęstučio Bivainio pasirodymas. Gaudžiant būgno garsams, visi gražia eisena nuėjo link vienuolikos išsirikiavusių ir įamžintų stogastulpiuose vadų, kurie vedė savo karius į Žalgirio mūšį. Tos skulptūros buvo sukurtos tautodailininkų stovykloje Babtuose dar 1993 m., pagal jau iškeliavusio Anapilin istoriko profesoriaus Antano Tylos pateiktas nuotraukas. Priėjus Signatarų alėjos pradžią, pirmininkas priminė, kad Signatarų alėja, skirta 1918 m. Vasario 16-osios Akto signatarams, parke įkurta 2018 m., Lietuvai švenčiant savo 100-ąjį gimtadienį. Tada alėjoje išsirikiavo 20 ąžuoliukų.
Jau ketvirti metai čia pagerbiami Lietuvos valstybės kūrėjai. Kiekvienam signatarui ant lentelės su jo biografija Agota Jakutytė ir Rima Petrauskienė užrišo tautinį kaspinėlį. Perskaičius kiekvieno signataro pavardę ir supažindinus su jų trumpa valstybine veikla, nuskambėdavo Laisvės varpo dūžis. Signatarui, buvusiam Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai tautinę juostą užrišo Kovo 11-osios Akto signataras dr. Leonas Milčius. P. Dovydaičio atminimui tautinę juostą užrišo jo sūnėnas Stasys Dovydaitis, kuris pasidalino ir atsiminimais apie savo dėdę.
Baigdami šventę, susirinkusieji sugiedojo Lietuvos himną, o prieš išsiskirstydami, kartu su centro „Esatis“ nariais padainavo jaudinančią širdis dainą „Pinavija“.
Gintautas Tamulaitis
Autorius yra klubo „Žalgirio pergalės parkas“ pirmininkas