Tai frazės, lydinčios ugdymo turinio pertvarką Lietuvos mokykloje.
Šį sąrašą galėtume tęsti – tobuliname, keičiame… Švietimo strategai labiausiai vengia „reformos“ termino, kadangi jis jau įkyrėjęs, o ir galima pasiklysti tarp Lietuvoje skelbiamų ir vykdomų reformų. Nors viešajame diskurse bet kokia švietimo kaita įvardijama kaip „reforma“, nuo jų gausos Lietuvos pedagogai jau pavargo. Geriausiai bendrąsias ugdymo programas pažymi jų pasirodymo ir diegimo metai. Mokytojai, ugdymo turinio rengėjai gerai žino, kokios buvo 1997-ųjų, 2008-ųjų, todėl reikia manyti, kad žinos ir 2023-iųjų ugdymo programų naujoves.
Ugdymo ar mokymos(si) turinys: apsispręskime
Pirmiausia dėl esminės sąvokos – ugdymo / mokymo(si) turinys. Jau nuo praeito amžiaus 90-ųjų metų buvome įpratę sovietmečiu vartotą sąvoką „mokymo turinys“ keisti į ugdymo turinį. Neaiškumo įneša ir Lietuvoje nukaltos dvi (sugebame net jas supriešinti) ugdymo paradigmos – mokymo ir mokymosi. Gerai anglakalbiams, nes jie turi skirtingus žodžius „teaching“ ir „learning“, o ką daryti lietuviams? Kad nerašytume dviejų žodžių, gelbsti sangrąžos dalelytė -si. Taip ir tęsiasi jau trisdešimt metų. Vyresnės kartos pedagogai prisimena, kaip buvo „privaloma“ rašyti mokymas-auklėjimas (o kaip kitaip – mokymas be auklėjimo?). Pagal Bendrųjų programų atnaujinimo gaires (2019) reikėtų suprasti, kad ugdymo turinys vartojamas strateginiame (švietimo politikos) lygmenyje, o mokymosi – dalykų lygmenyje.
Niekas nesikeičia ir gairių papildyme (Lietuvos…, 2021). Kur įvyksta šis terminologinis pokytis, taip ir neaišku, o sumaišties – nemažai. Apie ją yra rašę ir mūsų edukologai (Bruzgelevičienė, 2008; Duoblienė, 2011, 2018; Kuolys, 1996; Nagrockaitė, 2015). Pamirštame, kad ugdymo turinys turi ir vertikalią konstravimo bei kaitos ašį. Visais šiais lygmenimis yra ir kuriamas, ir keičiamas ugdymo turinys. Dažniausiai pamirštamas mokytojo ir mokinio lygmuo. Galvojama, kad Vilniuje sukurtas ugdymo turinys toliau nesikeičia. Tačiau paskutinį tašką padeda konkretus mokinys. Ir ne tik ką tik baigęs mokyklą…
Kokios bendrųjų programų atnaujinimo ribos ir gylis?
Kita labai pretenzinga ir neaiškaus turinio sąvoka – bendrųjų programų, ugdymo / mokymosi turinio atnaujinimas. Po ja galima viską paslėpti. Bendrųjų programų atnaujintojai žino: vienur ugdymo turinys atnaujinamas, kitur – keičiamas, trečiu atveju kuriamas naujas, dar kitur paliekamas senas. Turime užsienio ekspertus ir konsultantus, bet juos pamiršome pirmąją darbų dieną. Svetimų sėklų į mūsų dirvą neįbersi. Nors visaip būna… Vadovaujamės EBPO, ŠMSM strateginiais dokumentais, bet dalykų lygyje įsitraukia ir tarptautinės mokslo organizacijos (sąjungos, asociacijos). Sakykime, Tarptautinė geografų sąjunga jau yra išleidusi dvi Geografinio švietimo chartijos redakcijas, daug deklaracijų ir kt.
Juose esantys tekstai mieliau gula dalykininkams prie širdies negu bendri, deklaratyvūs švietimo politikos dokumentai. Ką reiškia naujas arba atnaujintas dalyko ugdymo turinys? Tai, žinoma, ne viena kita nauja tema, sąvoka, faktas, atsiradęs programoje. Tai naujas dalyko perskaitymas, interpretacija, nauja, šio laikmečio tendencijas atspindinti, dalyko mokymo koncepcija.
lygmenys
Geografinio švietimo chartija (2016)
Kompetencijų fetišizavimas
Jau praėjo beveik pusė amžiaus, kai daugelis pasaulio šalių perėjo prie kompetencijomis grįsto ugdymo turinio. Tiesa, kompetencijų ugdymo ištakos siekia šimtmečio senumo John Dewey idėjas. Kryptingas, su kiekybiniais ugdymo tikslais, kompetencijomis grįsto ugdymo pirmtakas buvo rezultatais grįstas švietimas (W. T. Ralph, B. S. Bloom). Mums gerai žinoma ir plačiai švietime paplitusi Bloomo taksanomija. Šiandien turime savotišką šizofreniją: kalbame apie kompetencijų ugdymą, o praktikoje vadovaujamės rezultatais, dalyku grįstu turiniu. Galų gale, koks bendrųjų programų atnaujinimas, jeigu jau 2008-ųjų ugdymo turinys rėmėsi kompetencijomis?
Tuo metu dar turėjome šalia bendrųjų kompetencijų ir dalykines kompetencijas. Šiandien pastarųjų nebeliko. Nebeliko (bent oficialiame diskurse) ir raštingumo kategorijos, kuria remiasi daugelis pasaulio šalių, kurdamos ugdymo turinį. Šiuo metu jau kiekviena mokslo / profesinė sritis turi savo turiniu grįstą ugdymą ir atitinkamą raštingumą. Sakykime, pastaruoju metu aktualus klimato, ekologinis, darnios plėtros visuomenės raštingumas. Tačiau jis netoleruojamas ugdymo turinyje. Žinoma, galėtume pakeisti dalykinėmis kompetencijomis, tačiau siauros dalykinės kompetencijos yra labiau skirtos specialistams. O štai raštingumas – bendrojo ugdymo sritis. Taigi, patys painiojamės sąvokose ir painiojame kitus.
Kad ir kaip ten būtų, programų rengėjai ir atnaujintojai sukurs bendrąsias programas, kaip ir reikalauja jų sumanytojai, švietimo strategai („taip, kaip reikia“ – ir profesionaliai!). Bet ar bus jomis patenkinti mokytojai?..
Literatūra:
Bruzgelevičienė, R. (2008). Lietuvos švietimo kūrimas. Monografija. Vilnius: Sapnų sala.
Kuolys, D. (1996). Ugdymo turinio kaita ir mokykla. Pranešimas, skaitytas III tarptautinėje konferencijoje „Švietimo reforma ir mokytojų rengimas“. Dialogas, 1996, 43, 1.
Duoblienė, L. (2018). Pohumanistinis ugdymas. Dekoduoti: Monografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
Duoblienė, L. (2011). Ideologizuotos švietimo kaitos teritorijos. Monografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
International Charter on Geographical Education. (2016). Beijing: IGU Commission on geographical education.
https://www.geoedu.lt/wp-content/uploads/2020/06/2016-Charter-Fulltext t-–- Lithuanian-pdf.pdf
Lietuvos Respublikos švietimo, sporto ir mokslo ministro 2021 m. gegužės 28 d. įsakymas „Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. V-1317 „Dėl bendrųjų programų atnaujinimo gairių patvirtinimo“ pakeitimo“. Projektas. (2021). [Žiūrėta 2021 m. gegužės 31 d.]. Prieiga internete: https://www.smm.lt/uploads/documents/2021-05-28%20Gairi%C5%B3%20keitimo%20projektas.pdf
Nagrockaitė, Š. (2015). Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos turinio samprata: diskurso analizė. Daktaro darbo tezės. Vilniaus universitetas.