Kovo 23 d. Vitražo galerijoje (Seimo I r.) atverta Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus paroda „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, skirta sovietų priespaudos laikotarpiu leisto pogrindinio leidinio 50-mečiui.
Sigitas Tamkevičius
Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius metus yra paskelbęs „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais.
XX a. 7-ąjį dešimtmetį okupuotoje Lietuvoje subrendo kryptingas katalikų bažnyčios pasipriešinimas sovietų režimo vykdomai politikai ir tikinčiųjų teisių gynimo judėjimas. 1968 m. pabaigoje buvo parengta pirma kolektyvinė peticija dėl sovietų valdžios trukdymų rengti naujus kunigus seminarijoje. Į kovą už tikinčiųjų teises stojo ir aktyvūs pasauliečiai. 1971 m. gruodžio mėnesį buvo parengtas Lietuvos Romos katalikų memorandumas dėl Lietuvos katalikų bažnyčios padėties ir sąžinės laisvės varžymo sovietų okupuotoje Lietuvoje. Jį pasirašė 17 tūkst. gyventojų. Šis dokumentas pasiekė Vakarus ir atkreipė pasaulio dėmesį į tikinčiųjų padėtį Sovietų Sąjungoje.
Poreikis viešinti Bažnyčios persekiojimo faktus, žadinti tautinį, religinį sąmoningumą, skleisti tiesą apie žmogaus ir tikinčiųjų teisių padėtį okupuotoje Lietuvoje paskatino pogrindinės katalikiškos periodinės spaudos atsiradimą. Ši iniciatyva kilo Vilkaviškio vyskupijos kunigų ratelyje. Pirmasis Kronikos numeris išėjo 1972 m. kovo 19 d. Simno klebonijoje, kun. Sigito Tamkevičiaus kambarėlyje.
Kronikos turinio tematiką sudarė kreipimaisi ir pareiškimai dėl tikinčiųjų teisių ir laisvių varžymo, pranešimai apie padėtį mokyklose – moksleivių ateizavimą ir diskriminavimą, pranešimai apie sovietų valdžios kovą su Kronikos leidėjais ir talkininkais, žinios iš vyskupijų, kuriose fiksuoti konkretūs faktai apie tikinčiųjų teisių ir laisvių pažeidimus. Vienas iš esminių Kronikos leidėjų tikslų buvo perduoti leidinį į Vakarus, kad žinia apie Sovietų Sąjungoje vykdomus tikinčiųjų teisių pažeidimus pasklistų pasaulyje.
Pogrindinio leidinio leidyba buvo sudėtingas, itin didelės konspiracijos reikalaujantis darbas. Jame aktyviai dalyvavo gausus būrys atsidavusių kunigų, vienuolių ir pasauliečių. Kronikos leidėjai ir platintojai nuolat rizikuodavo patekti į sovietų saugumo akiratį, būti suimti ir nuteisti. Iš pradžių leidinys Vakarus pasiekdavo per Maskvoje veikiančius Sovietų Sąjungos disidentus. Tačiau prasidėjus disidentų areštams, reikėjo ieškoti naujų Kronikos perdavimo būdų į Vakarus. Nuspręsta pasitelkti į Lietuvą atvykstančius užsienio turistus. Ką tik išleistas Kronikos numeris būdavo nufotografuojamas, o fotojuostos ritinėlis saugiai paslepiamas ir taip pasiekdavo Vakarus.
Pirmiesiems Kronikos numeriams pasiekus laisvąjį pasaulį, lietuviškoms išeivių organizacijoms atsivėrė naujos galimybės kovoti dėl tikinčiųjų ir žmogaus teisių okupuotoje Lietuvoje. To buvo siekiama leidžiant ir platinant Kroniką pasaulyje lietuvių ir užsienio kalbomis, jos turinį transliuojant per radijo stotis Vakaruose, kurių skleidžiama informacija pasiekdavo ir Sovietų Sąjungos okupuotas šalis. Per 17 metų išėjo 81 Kronikos numeris. Tai buvo ilgiausiai be pertraukos ėjęs pogrindžio leidinys Sovietų Sąjungoje. 2021 m. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija pripažino Kroniką regioninės-europinės reikšmės dokumentu ir įrašė į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atimtis“.
Parodoje panaudota medžiaga iš Lietuvos archyvų, muziejų ir privačių asmenų archyvų. Parodą parengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejus. Ypatinga padėka reiškiama Gintei Damušytei už parodos teksto „Vakarų žiniasklaidoje ir politikoje“ parengimą, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prof. dr. Arūnui Streikui – už dalykines pastabas. Parengta pagal Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus pranešimą