Vizito Kazachstane metu aptarta situacija Ukrainoje. Seimo delegacija, vadovaujama Seimo Pirmininko pavaduotojo Jono Jaručio, lankėsi Kazachstane, kur susitiko su Kazachstano Respublikos Parlamento Pirmininko pavaduotoju Pavelu Kazantsevu, Kazachstano Respublikos Senato Pirmininko pavaduotoja Olga Perepečina, Kazachstano Respublikos Mažiliso ir Lietuvos Respublikos Seimo bendradarbiavimo grupės nariais, Kazachstano Respublikos užsienio reikalų ministro pavaduotoju Romanu Vasilenko, Kazachstano Respublikos žmogaus teisių įgaliotine E. A. Azimova ir kitais atstovais.
Lietuvos parlamento delegacija supažindino su Ukrainos, Europos ir viso pasaulio situacija, paragino nelikti abejingiems dėl įvykių Ukrainoje. „Mūsų delegacija darė viską, kad paaiškintų tikrąją padėtį kaimyninėje Ukrainoje. Visuose diplomatiniuose susitikimuose pabrėžėme, kad negalima išlikti neutraliems prieš tokią agresiją. Būtina palaikyti ukrainiečius, kurie iš tiesų siekia taikos, o ne karo“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui komentavo Seimo Pirmininko pavaduotojas, Tarpparlamentinių ryšių su Kazachstano Respublika grupės narys J. Jarutis.
„Mes džiaugiamės besitęsiančiu bendradarbiavimu, ieškome bendro sutarimo dėl situacijos pasaulyje, aptarėme tolesnę santykių plėtrą ekonomikos, švietimo, kultūros srityse. Lietuva visada pasiruošusi su Kazachstanu dalintis savo patirtimi ir padėti įgyvendinti Kazachstano ir Europos Sąjungos susitarimus dėl tolesnės demokratijos plėtros, žmogaus teisių ir kt. ekonomikos ir švietimo srityse“, – pabrėžė Tarpparlamentinių ryšių su Kazachstano Respublika grupės pirmininkas Edmundas Pupinis. Vizito pabaigoje Kazachstano Respublikos valdžios atstovai oficialiai patvirtino, kad skirs humanitarinę paramą Ukrainai.
Seimo delegacija taip pat daug dėmesio skyrė ekonominiams, technologinių mainų, investicijų klausimams. Parlamentarai lankėsi Karagandoje, kur pagerbė politinių kalinių iš Lietuvos ir viso pasaulio atminimą, lankėsi naujai rengiamo memorialo vietoje, susitiko su Lietuvos bendruomenės „Lituanika“ nariais. Į Kazachstano Respubliką Seimo valdyba komandiravo Seimo Pirmininko pavaduotoją, Tarpparlamentinių ryšių su Kazachstano Respublika grupės narį Joną Jarutį, Tarpparlamentinių ryšių su Kazachstano Respublika grupės pirmininką Edmundą Pupinį ir grupės pirmininko pavaduotoją Kazį Starkevičių.
Knygnešio diena. Kovo 16 d. Lietuvoje minint Knygnešio dieną, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas prof. Vytautas Juozapaitis kvietė ją paminėti: „Knygnešystės istorija liudija, kokia tvirta, susitelkusi ir išradinga yra lietuvių tauta, kaip atkakliai ji siekia mokslo šviesos ir kaip taikiu užsispyrimu gali įveikti imperijas. Prisiminkime šiandien savo knygnešius – jie XIX amžiuje pradėjo lietuvių tautos Valstybės atkūrimo darbą.“
Suteikti Ukrainai kandidato į Europos Sąjungą statusą. Šių metų kovo 8 d. Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų pirmininkai pasirašė bendrą pareiškimą, kuriuo išreiškė remiantys Ukrainos eurointegracijos siekius ir paragino Europos Sąjungos šalis kuo greičiau suteikti Ukrainai kandidato į Europos Sąjungą statusą. „Remti Ukrainos siekį tapti visateise Europos Sąjungos nare ir kuo greičiau suteikti jai kandidato į Europos Sąjungą statusą būtų galingas ir veiksmingas atsakas į Rusijos karinę agresiją ir reikšminga pagalba Ukrainai šiuo sunkiu metu“, – rašoma pareiškime.
Baltijos šalių parlamentų pirmininkai pareiškė dėsiantys visas pastangas, kad eurointegracijos keliu einanti Ukraina gautų reikalingą pagalbą, ir pakvietė Europos Sąjungos valstybių narių parlamentus padaryti tą patį. Be to, paragino savo ir kitų Europos Sąjungos šalių vyriausybes imtis praktinių žingsnių, kad šis Ukrainos siekis būtų įgyvendintas. Pareiškimas baigiamas šūkiu „Kartu mes stipresni“, kuris taip pat reiškia, kad greitas apsisprendimas dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje yra didžiulė parama pačios Europos Sąjungos gyvybingumui, saugumui ir stabilumui.
Ukrainai be išlygų turi būti taikoma pagreitinta stojimo į Europos Sąjungą procedūra. Seimas, pabrėždamas, kad šiuo metu šalies kandidatės statuso suteikimas Ukrainai būtų svarbus moralinės paramos ženklas jos žmonėms, kurie, negailėdami gyvybių, gina savo Tėvynę ir teisę patiems spręsti šalies ateitį, reikalauja, kad Ukrainai be išlygų turi būti taikoma pagreitinta stojimo į Europos Sąjungą procedūra. „Daugiau negu dešimtmetį Ukraina siekia narystės Europos Sąjungoje, o pastaruosius penkerius metus Ukrainą ir Europos Sąjungą sieja Asociacijos sutartis, taigi šios valstybės paraiška dėl narystės Europos Sąjungoje yra atkakliai reiškiamo jos europinės integracijos siekio rezultatas“, − pabrėžiama Seimo rezoliucijoje.
Seimas, remdamas Europos Sąjungos šalies kandidatės statuso suteikimą Ukrainai ir jos būsimą visateisę narystę Europos Sąjungoje, pakvietė tai padaryti visas Europos Sąjungos valstybes nares. Kartu Lietuvos parlamentas patvirtino savo pasirengimą teikti Ukrainai visokeriopą pagalbą, siekiant narystės Europos Sąjungoje. Seimas įsitikinęs, kad valstybės, kurios gyventojai parodė neįtikėtiną valią ir ryžtą, kovodami už Europos vertybes, priėmimas į Europos Sąjungos šeimą įkvėps ir sustiprins pačią Sąjungą. 2022 m. vasario 28 d. Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis pagal Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį pateikė oficialią paraišką dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje.
Įvesti „neskraidymozoną virš Ukrainos. Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininko Audroniaus Ažubalio iniciatyva delegacija išsiuntė laišką NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentui Džeraldui Konli (angl. Gerald E. Connolly) ir visoms nacionalinėms delegacijoms, kuriame sakoma, kad Seimo delegacija, atsiliepdama į NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidento kvietimą ieškoti būdų, kaip atskirų valstybių parlamentai ir vyriausybės galėtų prisidėti prie pagalbos Ukrainai, kad patenkintų Ukrainos dabartinius poreikius kare, sustiprintų jos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, teisę į savigyną ir nepriklausomybę.
Seimo delegacija pakartotinai smerkia Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir kviečia NATO valstybes nares tiekti visą įmanomą ir Ukrainai reikalingą humanitarinę, karinę, politinę, ekonominę ir socialinę pagalbą; pritaria JAV Ukrainos fondo įkūrėjo Roberto MakKonelio (angl. Robert McConnell) politinei iniciatyvai, kurią parėmė dvidešimt septyni JAV žymūs politikai ir buvę kariškiai, pasirašę atvirą kreipimąsi į JAV prezidentą Džou Baideną (angl. Joe Biden).
NATO sąjungininkės raginamos įvesti „ribotą neskraidymo zoną“ virš Ukrainos teritorijos, pirmiausia humanitarinių koridorių apsaugai. Atkreipiamas dėmesys, kad humanitarinių koridorių apsauga yra svarbi, tačiau nepakankama priemonė kare, kuriame Rusija taiko necivilizuotas priemones, kad pasiektų savo politinius ir karinius tikslus. Siūloma užtikrinti ir kitos kritinės ir civilinės infrastruktūros (atominių elektrinių, naftos ir dujų saugyklų, vandentiekio, elektros tinklų ir kt.) apsaugą Ukrainoje, įvedant „neskraidymo zoną“ virš šių objektų.