NATO Parlamentinės Asamblėjos sesija vyks Vilniuje. Gegužės 27−30 d. Seimo rūmuose bus surengta NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) pavasario sesija. Šiam sprendimui pritarė Seimo valdyba. Šiemet NATO PA pavasario sesiją buvo planuota rengti Ukrainoje, Kijeve, tačiau dėl agresorės Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą ji skubos tvarka perkeliama į Vilnių. Seimo rūmuose įvyksiančiame renginyje tikimasi sulaukti apie 500 svečių iš užsienio. Iš Kijevo į Vilnių perkelta NATO PA pavasario sesija liudija apie ukrainiečius ištikusią tragediją. Tačiau tai ir galimybė su bendraminčiais telkti NATO dar ryžtingesnei ir visokeriopai Ukrainos paramai bei siųsti NATO vyriausybėms stiprų signalą dėl būtinybės pereiti nuo atgrasymo prie gynybos visame NATO rytiniame flange.
„Kiekviena NATO PA sesija yra bene svarbiausias politinis sąjungininkų forumas. Sesijoje įprastai yra priimami dokumentai, kurie kreipia nacionalines vyriausybes veikti atitinkamai“, − tvirtina A. Ažubalis. NATO PA yra tarpparlamentinė organizacija, kurioje Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybių parlamentarai kartu su Aljansui nepriklausančiais partneriais aptaria svarbiausius politikos, saugumo ir gynybos klausimus euroatlantiniame regione.
Rusija pašalinta iš Europos Tarybos. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) vieningai pasmerkė Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą ir, solidarizuodamasi su Ukraina bei jos žmonėmis, visam pasauliui aiškiai parodė savo poziciją – bendruose europietiškuose namuose agresoriui nėra vietos. Valstybių narių parengta rezoliucija, kuriai vienbalsiai buvo pritarta, ragina Europos Tarybos vykdomąjį organą nedelsiant pašalinti Rusiją iš Europos Tarybos. Tai pirmas atvejis Europos Tarybos istorijoje, nes nuo pat organizacijos įkūrimo 1949 m. iš jos visam laikui nebuvo pašalinta nė viena valstybė narė.
„Rusija turi būti pašalinta iš Europos Tarybos nedelsiant – tokį sprendimą priėmė Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja neeilinėje plenarinėje sesijoje, kovo 14–15 d. vykusioje Strasbūre. Įkandin Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos, kovo 15 d. vienbalsiai balsavusios už Rusijos pašalinimą iš Europos Tarybos, tokį patį sprendimą kovo 16 d. vienbalsiai priėmė ir Europos Tarybos Ministrų komitetas. Rusijos Federacijos vėliava nuo kovo 16 d. nebeplevėsuoja prie Europos Tarybos rūmų Strasbūre. 26 metus trukusi Rusijos narystė šioje Europos organizacijoje baigėsi“, – sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė, dalyvavusi istorinėje ETPA sesijoje.
Sustabdyti Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimą UNESCO. „Rusijos Federacijos karas prieš nepriklausomą Ukrainą yra šiurkštus tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų chartijos principų pažeidimas, kuris kelia grėsmę Europos ir pasaulio saugumui bei stabilumui, prieštarauja Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) misijai ir vertybėms bei kenkia tarptautinės bendruomenės pastangoms kurti taikos kultūrą“, − rašoma rezoliucijoje. Rusijos ir jos bendrininkės Baltarusijos kariniai veiksmai prieš Ukrainą daro neįmanomą šių šalių narystę Jungtinių Tautų Organizacijoje ir UNESCO. „Kultūros paveldo, švietimo, mokslo ir kultūros institucijų naikinimas yra karo nusikaltimai, o Ukrainos kultūros vertybių naikinimas reiškia žalą visos žmonijos kultūros paveldui“, − tvirtinama dokumente.
Raginama užtikrinti Ukrainos švietimo, mokslo sričių atstovų, menininkų, kultūros darbuotojų saugumą ir jų saviraiškos laisvę, skatinama vykdyti Ukrainos kultūros vertybėms bei švietimo ir mokslo infrastruktūrai padarytos žalos stebėseną ir remti Ukrainos švietimo, kultūros bei mokslo sektorių atgaivinimo procesus.
Pasak šią rezoliuciją pristačiusio Seimo Kultūros komiteto pirmininko prof. Vytauto Juozapaičio, tai yra mūsų politinė deklaracija, kurią turėtų išgirsti ir Jungtinės Tautos, ir UNESCO. „Pirmiausia tai yra žinutė turbūt tiems, kurie šiandien yra organizacijos vadovybėje: jie turėtų susimąstyti ir šioje neįtikėtino, ciniško karo akivaizdoje apsispręsti būti tiesos, taikos, meno, kultūros ir švietimo pusėje“, − kalbėjo V. Juozapaitis.
Georgijaus juosta ir Rusijos armijos invazijos simbolis „Z“ prilyginti nacistiniams ir komunistiniams simboliams. Seimo nariai Monika Ošmianskienė ir Linas Jonauskas įregistravo Administracinių nusižengimų kodekso ir Susirinkimų įstatymo pataisas, kuriomis siekia dvispalves juodai oranžines Georgijaus (šv. Jurgio) juostas ir Rusijos Federacijos karinių pajėgų invazijos simbolį „Z“ prilyginti nacistiniams ir komunistiniams simboliams. Už jų platinimą, naudojimą susirinkimuose ar kituose masiniuose renginiuose arba kitokį demonstravimą grėstų bauda nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų.
„Z“ simbolis plinta ne tik kaip Rusijos karo veiksmų paramos ženklas, bet ir kaip gąsdinimo priemonė. „Propagandos paveikti Rusijos gyventojai piešia „Z“ raidę ant savo automobilių, šis ženklas atsiduria ant Rusijos sportininkų varžybų aprangos, o nepalaikantys Putino vykdomo karo sulaukia jo ant savo durų. „Z“ raidė taip pat buvo naudojama serbų per prorusišką demonstraciją Belgrade, o Lietuvoje po Rusijos invazijos į Ukrainą tokiu simboliu jau pradedamos žymėti sienos. Negalima leisti, kad Rusijos propaganda pasiektų savo tikslą ir tokiu ženklu būtų terorizuojami draugiški Ukrainai verslai, gyventojai ar vykdomos įvairios provokacijos“, – sako Laisvės partijos frakcijos Seime narė M. Ošmianskienė.
Valstybės biudžeto išlaidos šalies gynybai didės iki 2,52 proc. BVP. Už šį 2022 m. valstybės biudžeto pakeitimą vieningai balsavo 123 Seimo nariai. Pasak Vyriausybės, šis sprendimas sudarys galimybę šalies gynybai ir saugumui šiemet skirti papildomai iki 297,99 mln. eurų. Priimtomis pataisomis taip pat nuspręsta Finansų ministerijai suteikti teisę skolintis valstybės vardu Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti – užtikrinti iki 2,52 proc. BVP pagal 2021 m. gruodžio 22 d. Finansų ministerijos BVP prognozes Lietuvai.
Kaip tvirtina iniciatoriai, Finansų ministerija skolintųsi pagal faktinį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nurodytą būtiną poreikį. KAM už šias lėšas numato įsigyti papildomos ginkluotės, karinės įrangos, šaudmenų, kibernetinio saugumo stiprinimo įrangos. Iki šiol įstatyme KAM numatyti asignavimai 2022 metams siekė 2,05 proc. BVP pagal 2021 m. gruodžio EBPO BVP prognozę Lietuvai ir sudarė 1 201 mln. eurų.
Sveikinimas Teatro dienos proga. Seimo Kultūros komiteto vardu komiteto pirmininkas prof. Vytautas Juozapaitis pasveikino teatro bendruomenę ir teatro meno gerbėjus Tarptautinės teatro dienos proga. „Kovo 27-oji yra šventė tiems, kurie mato teatrą kaip vertybių meną, kurie tiki, kad teatras gali įveikti blogio ideologijas, kad gali pažadinti valstybės institucijas ir politikus tarnauti žmogui ir gėriui. Teatras yra būtina sąlyga žmogui augti kaip asmenybei, o žmonių bendruomenei – tapti pilietiška visuomene ir pilietine tauta“, – sakoma sveikinime.
„Minėdami Tarptautinę teatro dieną, Lietuvos teatralai, teatro mėgėjai galvoja apie savo bičiulius – Ukrainos teatralus, teatro darbuotojus, ir viliasi, kad jau labai greitai Ukrainos kolegos galės išeiti į savo scenas, apšviesti rampos šviesų, o ne karo gaisrų. Komitetas kupinas vilties linki jiems stiprybės!“ – linkima Tarptautinės teatro dienos proga.