Atidaryti Austrijos Respublikos ambasadą. Balandžio 6 d. Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Austrijos Respublika grupė dalyvavo nuotoliniame susitikime su Austrijos Respublikos parlamento Ryšių su Baltijos valstybėmis grupės nariais. Grupės pirmininkas Stasys Šedbaras atkreipė susitikimo dalyvių dėmesį į sėkmingai plėtojamus Lietuvos ir Austrijos santykius, padėkojo už Austrijos pagalbą Lietuvai Baltarusijos hibridinių išpuolių metu. S. Šedbaro teigimu, visai Europai kelia siaubą Rusijos agresija prieš Ukrainą, Rusijos kariuomenės karo nusikaltimai. Ypač efektyvūs Trojos arkliai Rusijos politikoje yra nafta ir dujos. Labai svarbu, kad Europos Sąjungos šalys palaikytų Ukrainos narystę Europos Sąjungoje, sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. Grupės narys Andrius Vyšniauskas pažymėjo, kad Lietuva po SSSR žlugimo buvo visiškai priklausoma nuo Rusijos dujų, bet ėmėsi ryžtingų žingsnių ir šiandien gali pasidalyti patirtimi, kaip pasiekti tokią nepriklausomybę.
Austrijos Respublikos parlamento Ryšių su Baltijos valstybėmis grupės pirmininkė E. M. Holzleitner pabrėžė, kad Europos Sąjungai labai svarbu laikytis kartu dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui bei kitais klausimais. Austrijos visuomenė labai palaiko humanitarinę pagalbą Ukrainai, numatoma priimti daugiau karo pabėgėlių iš Ukrainos, nei jų dabar yra Austrijoje.
Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Austrijos Respublika grupės nariai pasisakė už abiejų parlamentų grupių, Lietuvos ir Austrijos bendradarbiavimą, kuriam labai padėtų, jei Vilniuje vėl būtų atidaryta Austrijos Respublikos ambasada.
Vėjo elektrinių jūroje plėtra. Seimas priėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos ir kitų įstatymų pataisas, kuriomis patvirtinta elektros elektrinių plėtra Lietuvos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, taip pat nustatyti didesni uždaviniai energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių. Pasak energetikos ministro, Seimo nario Dainiaus Kreivio, pirmojo jūrinio parko Lietuvoje statybos yra ypač svarbus energetikos projektas tiek energetinio savarankiškumo, tiek nacionalinio saugumo prasme: „Lietuva negali patenkinti savo energetikos poreikių. Didžiąją dalį elektros importuojame, tik 20–35 proc. pasigaminame patys.“
Kartu Seimas patikslino pagrindinį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo uždavinį: bus siekiama, kad 2030 m. energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. Šio įstatymo uždavinius sutarta patikslinti ir atskiruose energetikos sektoriuose:
– 2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos suvartojimu, visų rūšių transporte padidinti ne mažiau kaip iki 15 proc.;
– 2030 m. elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, siekti padidinti ne mažiau kaip iki 70 proc. (2045 m. – iki 100 proc.);
– 2030 m. centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 90 proc.
Turi būti užtikrintas „Miško brolių“ veiklos tęstinumas. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė teigė, kad supranta visuomenės susirūpinimą dėl draugijos „Miško broliai“ veiklos. Pasak jos, Vyriausybė deda visas pastangas surasti sprendimą, kuris užtikrintų nenutrūkstamą draugijos veiklą. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija susitiko su „Miško broliams“ ir Albinui Kentrai atstovaujančiu advokatu Agniumi Pilipavičiumi, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos nare Loreta Kalnikaite ir finansų viceministru Gediminu Norkūnu. P. Kuzmickienė atkreipė dėmesį, kad ši Vyriausybė, finansų ministrė ir jos komanda įsigilino į situaciją, tikisi, kad pavyks išspręsti dvidešimtmetį trukusią neteisybę. Vyriausybės siūlymu bus sudarytos visos sąlygos „Miško broliams“ įgyvendinti laisvės kovotojų atminties viziją ir tam bus skirta lėšų iš valstybės biudžeto.
Pagal Vyriausybės projektą, patalpų kompleksas būtų perduotas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. „Miško brolių“ draugijai dalis patalpų būtų suteikiama panaudos pagrindais maksimaliam 10 metų laikotarpiui, su galimybe jį pratęsti. Priskyrus kompleksą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kuriamam muziejui ir funkcijų įgyvendinimui būtų galima skirti valstybės lėšas.
Švietimo pertvarka privalo būti suderinta ir su komitetu, ir su bendruomene
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto opozicijos atstovų iniciatyva kovo 30 d. buvo skubiai paprašyta pristatyti profesinių mokyklų tinklo pertvarkos 2022 metų bendrąjį planą. Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kovo 24 d. pateiktą planą planuojama rekordinio masto pertvarka – net 23 profesinio mokymo mokyklos bus pertvarkomos sujungimo, prijungimo ir reorganizavimo būdais. Bet ministerija pateikė viziją, kuri nebuvo suderinta su profesinių mokyklų bendruomene, o klausimo pristatymo laikui pasibaigus komiteto posėdyje dalyvavusi švietimo ministrė pasakė, kad „mes neturime kiekvieno savo sprendimo nuo pradžių iki galo derinti su Seimo komitetu“.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto opozicija griežtai nesutinka su tokiu arogantišku Švietimo ministerijos vadovybės nusistatymu ir mano, kad tokios svarbios pertvarkos, kurios yra susijusios su mokyklų tinklu, privalo būti iš anksto pristatytos ir aptartos su švietimo bendruomene ir su Seimo Švietimo ir mokslo komitetu, nes tai yra parlamentarų pareiga (žr. Seimo statuto 49 str. 4, 5, 6, 8, 10 ir 18 punktus). Tokios tendencingos praktikos pertvarkyti bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ar kolegijų tinklą turi būti daromos ne „po kilimu“ ir turi būti išgyvendintos nedelsiant.
Labiausiai viešumo ir aiškumo Seimo nariai pasigedo, pagrindžiant ministerijos pasiūlymus. Nors kovo 24 d. savivaldybėms ir profesinio mokymo įstaigoms išplatintame ministerijos rašte yra pristatyta analizė dėl mokinių, mokytojų profesinėse mokyklose, bendro gyventojų ir sektorinių užimtų darbo vietų skaičiaus, tačiau pagrindimo dėl vienų ar kitų pasirinktų mokyklų pertvarkymo, sąnaudų ir naudos analizės bei tvaraus finansavimo užtikrinimo nėra pateikta.
Anot Seimo narių, siūlomame plane stokojama logikos dėl stipresnių mokyklų prijungimo prie silpnesnių, taip sudarant sąlygas silpnesnėms mokykloms diktuoti prijungimo sąlygas, pavyzdžiui, Visagino ir Utenos mokymo centrų ar Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos bei Klaipėdos technologijų mokymo centro atvejais. Kai kurios siūlomos jungti mokyklos pasižymi stipria infrastruktūra, dideliu mokinių, mokytojų skaičiumi ir visiškai skirtingomis mokymo programomis, todėl galima daryti prielaidą, kad norima sukurti naujus didžiulius juridinius vienetus tam, kad būtų paskirtos naujos įstaigų vadovybės. Taip atsitiktų su Kauno statybos ir paslaugų bei Kauno technikos profesinio mokymo centrais ir Šiaulių profesinio rengimo, VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centrais bei Kuršėnų politechnikos mokykla. Taip pat buvo „žongliruojama“ ekonomiškumo argumentais dėl pastatų ir komunalinių išlaidų, tačiau nė vienos mokyklos neplanuojama uždaryti ar naikinti filialą. Vadinasi, šis argumentas akivaizdžiai nėra pagrįstas.
Seimo nariai kelis kartus prašė pateikti išsamų kiekvieno atvejo pagrindimą, nes tokio beprecedenčio didžiulio mokyklų jungimo, nederinto su tų mokyklų bendruomenėmis, dar nėra buvę. Prieš tai vykę kelių mokyklų (5–7) jungimo pavyzdžiai pasižymėjo visiškai kitokiais skaidrumo ir viešumo principais. Todėl artimiausiame komiteto posėdyje, o prireikus – ir atskirai, bus kviečiami ministerijos atstovai ir reikalaujama kiekvieną atvejį pagrįsti bei suderinti su visomis suinteresuotomis šalimis. Parengta pagal Lietuvos Respublikos Seimo pranešimą. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai: Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Eugenijus Jovaiša, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Vilija Targamadzė, Beata Petkevič