Lietuvos Respublikos Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisija išrinko 2022 metų laureatus, kuriems šie medaliai kovo 30 d. iškilmingai įteikti Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre. Jau vienuoliktas kartas, kai iš visos Lietuvos čia suvažiuoja žmonės atsiimti šių garbingų apdovanojimų. Šiemet buvo išrinkta net 16 laureatų pagal keturias nominacijas:
1) už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą;
2) už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą;
3) už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje;
4) už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes.
Sunku būtų rasti Lietuvoje šiek tiek daugiau apsišvietusį žmogų, kuris nežinotų ar nebūtų girdėjęs apie XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios iškilią asmenybę Gabrielę Petkevičaitę-Bitę (1861–1943), kuri tiek daug davė Lietuvos kultūrai, jos atgimimui ir suklestėjimui. Tai ne tik Panevėžio krašto rašytoja, dramaturgė, publicistė ir to laikmečio visiems žinoma visuomenės veikėja, 1920 m. Lietuvos Steigiamojo Seimo narė, bet ir moterų organizuotos veiklos pradininkė, pedagogė, daugelio kūrinių autorė, 1894 m. įsteigusi „Žiburėlio“ draugiją.
Romo Liekio sūnus), Kauno r. Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Lukas
Alsys, Kauno r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rūta Černiauskienė, dr.
Leonas Milčius, Juozapas Romas Liekis ir Zapyškio seniūnas Sigitas Imbrasas
Tad teisinga, kad Seimas jos vardu yra įsteigęs labai garbingą atminimo medalį, kuris ne tik pažymi dabartinių Lietuvai ir lietuvių tautai pasiaukojančiai dirbančių žmonių darbus, bet ir kitus skatina taip gyventi. Kas gali būti mieliau ir brangiau, kaip gauti tokios asmenybės vardu pavadintą apdovanojimą. Juk ji formavo ir kėlė lietuvių savimonę, kultūrą, kaip ir Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Antanas Smetona, Juozas Tumas-Vaižgantas ir kiti ano meto Lietuvos patriotai, tikrieji jos šviesuoliai ir žadintojai.
1965 m., baigęs Lietuvos žemės ūkio akademijos Mechanizacijos fakultetą, kaip jaunas specialistas atvykau dirbti į Joniškėlio žemės ūkio technikumą. Tada teko apsilankyti Joniškėlio ligoninėje ir sužinoti, kad jai nuo 1865 m. vadovavo ir dirbo rašytojos tėvas Jonas Leonas Petkevičius, čia prabėgo ir mažosios Gabrielės vaikystė. Kas galėjo tada pagalvoti, kad šių žmonių darbus taip šiltai teks prisiminti, po daugelio metų tapus pagerbtam jų vardu. Tikrai gražų ir įspūdingą renginį ne tik laureatams, bet ir kitiems svečiams surengė Lietuvos Respublikos Seimas, Panevėžio savivaldybė, Panevėžio kraštotyros muziejus ir, žinoma, pats teatras. Laureatams medalius įteikė Seimo Pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas, Panevėžio meras Rytis Račkauskas ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos pirmininkas, rašytojas, 1990–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas Stasys Kašauskas.
Gera buvo tarp laureatų sutikti buvusį aktyvų Sąjūdžio bendražygį, Rokiškio Sąjūdžio tarybos pirmininką Leoną Jankauską, kuris vėliau tiek daug padėjo šviesios atminties signatarui Kazimierui Uokai jo parlamentinėje veikloje, surinko didžiulį Sąjūdžio archyvą, jį perdavė Rokiškio krašto muziejui ir Rokiškyje įamžino šio krašto Lietuvos laisvės kovotojų atminimą. Tai asmenybė, kuri ne tik pati ėjo, bet ir vedė kitus į valstybės bei tautos Atgimimą, į tikrąją Laisvę.
Daug karštų plojimų sulaukė Akmenės rajono moterų klubas „Akmenietė“. Klubo veikloje dalyvauja dvidešimt dvi moterys, kurios rengia ne tik labdaros vakarus, spektaklius ir šventes vaikams, bet ir padeda ligoniams bei telkia visuomenę geriems darbams. Jų veikla visiškai ir gražiai atitiko nominaciją „už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą“.
Labai malonu, kad šios nominacijos laureatu tapo ir mano kraštietis iš Kauno rajono Juozapas Romas Liekis, kuris netoli Raudondvario, Biliūnų kaime, ant Nevėžio kranto savo vaizdingoje sodyboje įkūrė įspūdingą technikos ir etnografijos muziejų – amatų centrą. Šis centras tapo Kauno rajono muziejaus filialu. Po atviru dangumi eksponuojami iš įvairių Lietuvos kampelių surinkti reti varikliai, senovinė žemės ūkio technika, garo mašinos, automobiliai, tarpukario Lietuvos kaime meistrų naudoti darbo įrankiai, namų apyvokos daiktai, tautodailės kūriniai. Čia Juozapas ne tik kaupia ir pats restauruoja senąsias mašinas, bet ir priima lankytojus, veda įvairius švietimo renginius. Liekių sodybą ypač pamėgo moksleiviai: čia vyksta audimo, kalvystės, pynimo ir kitų tradicinių amatų pamokos. Šiame muziejuje ir man su anūkais teko ne kartą lankytis, dalyvauti įvairiuose šventiniuose ir teminiuose renginiuose. O kur dar J. R. Liekio pomėgis aviacijai, skraidyklėms? Tai jo iniciatyva ant Nemuno kranto įrengtas Netonių skraidyklių kalnas su paminklu legendiniams Lietuvos lakūnams Dariui ir Girėnui atminti. J. R. Liekis iš prigimties yra tikras muziejininkas, negailintis nei laiko, nei lėšų, kad dabartinis jaunimas pažintų ir perimtų vyresnės kartos gražius darbus, svajones ir jas tęstų. „Šis apdovanojimas paskatino mane prisiminti, ką gera su šeima nuveikėme Lietuvos labui, suvokti, koks trumpas šis gyvenimas, ir apgalvoti, ką jame galėtume dar daugiau padaryti“, – dėkodamas kalbėjo J. R. Liekis.
Daug laureatų būtų galima paminėti, jais džiaugtis ir gėrėtis jų atliktais darbais. Bet tai ne vieno straipsnio apimčiai. Atsiimdamas apdovanojimą, kalbėjau: „Kas gi gali žmogui būti brangiau, kaip tarnauti Lietuvai? Kas gali būti prasmingiau? Dirbti visur, kur bebūtum. Netgi dabar, išėjus į pensiją, pačius gražiausius žodžius skirti tėvynei, žmonėms. Kai yra tiek daug skausmo ir netiesos, matyti Lietuvos grožį taip pat yra nepaprastai svarbu.“
Džiaugiausi, kad taip buvo įvertinta ne tik buvusi mano 1990–1996 m. parlamentinė veikla, bet ir gausi publicistika, poetinė kūryba, kurios išleidau jau keturis rinkinius. Niekada nepraleidžiu progos aktyviai dalyvauti Raudondvario bendruomenės, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos ir menų mėgėjų asociacijos „Branduma“ veikloje, esu jų leidžiamų almanachų bendraautoris. Labai mėgstu fotografuoti, tad gal ir teisingai daug kas mane laiko tikru Raudondvario, o ir dalies Kauno rajono metraštininku.
Kuo nuoširdžiausiai dėkoju Lietuvos
Nepriklausomybės Akto signatarų klubui, kuris pasiūlė mano kandidatūrą, bei žmonėms ir organizacijoms, kurios jai pritarė.
Dr. Leonas Milčius
Autorius yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, 2022 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatas