Pinigai ir elgesys su jais – viena iš nedaugelio sričių, kur žmogaus įgūdžiai yra naudingesni už žinias, o faktus dažnai nulemia emocijos.
Tai paaiškina, kodėl su pinigais dažnai darome tai, ko neturėtume daryti. Mokslas patvirtina, kad nuo pinigų galime būti priklausomi lygiai taip pat, kaip ir nuo narkotikų, alkoholio, rūkymo bei kitų dalykų. Apie priklausomybę nuo pinigų kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto lektorėmis: asmeninių finansų eksperte doc. dr. Asta Gaigaliene ir Laimės ekonomikos ambasadore dr. Viktorija Starkauskiene.
Besaikis kaupimas arba nevaldomas išlaidavimas
Pasak A. Gaigalienės, galima išskirti dvi pagrindines priklausomybės nuo pinigų formas: nuo pačių pinigų (pajamų) ir nuo įvairių su pinigais susijusių veiksmų (išlaidų), pavyzdžiui, lošimas, apsipirkinėjimo manija ir pan. Antruoju atveju pinigai yra kaip įrankis objektui pasiekti, kuris sukelia priklausomybę, o pirmasis apibūdina tiesioginę priklausomybę nuo pinigų.
Iki 6 proc. žmonių – priklausomi nuo pinigų kaupimo
V. Starkauskienė pažymi, kad priklausomybė nuo pinigų prasideda tada, kai žmogus jau yra patenkinęs būtinuosius savo poreikius ir toliau jaučia, kad jam dar yra negana. „Kai finansinė gerovė jau leidžia užtikrinti gana aukštą gyvenimo kokybę, yra visos sąlygos pasireikšti godumui. Išorinė aplinka ir visuomenės įtaka įteigia žmogui, kad jam reikia visko ir daug, o vienintelis savo egzistencijos išpildymas galimas per turto, garbės ir valdžios pasiekimą. Visa tai skatina ne tik godumą, bet ir egoizmą“, – sako VDU Laimės ekonomikos ambasadorė.
Viena iš teorijų teigia, kad žmogus tampa priklausomas nuo pinigų, kai visi jo veiksmai yra nukreipti tik į pinigų uždirbimą ir kaupimą, laikant juos prioritetu, aukojant asmeninę laisvę, sveikatą, santykius ir kitus poreikius. Tyrimai parodė, kad apie 2–6 proc. gyventojų pasireiškia stipri pinigų kaupimo sutrikimo forma, kurią net prireikia gydyti. Pasak VDU mokslo darbuotojų, galima atpažinti, ar jums pasireiškia priklausomybė nuo pinigų, pagal tam tikrus požymius. Pirmiausia – jeigu jūsų mintys nuolat užimtos pinigų tema. „Neretai šios temos persikelia net į sapnus. Ekstremaliais atvejais tokie žmonės pinigus laiko grynųjų forma, kad galėtų juos liesti, jausti, perskaičiuoti rankomis“, – pasakoja V. Starkauskienė.
Pinigų gaili net savo sveikatai
Nuo pinigų priklausomi žmonės visą savo savivertę ir statusą susieja su pinigais: jie savivertę kuria ne per savęs pažinimą ir socialinių ryšių kūrimą bei stiprinimą, bet per banko sąskaitos pildymą. Neretai jų socialinis gyvenimas yra itin apribotas. „Tokie žmonės neretai drastiškai apriboja išlaidas, nors laisvai jas galėtų leisti pagal savo finansinę padėtį“, – teigia asmeninių finansų ekspertė dr. A. Gaigalienė.
Paskutiniu tokios priklausomybės požymiu mokslininkės įvardija izoliaciją ir depresiją. Tokie žmonės užsidaro nuo draugų, artimųjų, nes bendravimas su jais jiems asocijuojasi su pinigų išleidimu. Ekstremaliais atvejais socialinio gyvenimo nelieka visiškai. Nors stipri priklausomybės nuo pinigų forma pasireiškia retai, net ir nežymūs jos požymiai gali apkartinti gyvenimą, sukelti nepatogumų mums ar mus supantiems žmonėms.
Kaip atsiranda priklausomybė nuo pinigų?
Mokslininkių teigimu, skirtingų priklausomybių priežastys neretai būna labai panašios. Ne išimtis ir įvairios pinigų priklausomybės, kurias gali nulemti tiek biologiniai, genetiniai, tiek ir socialiniai ar kiti aplinkos veiksniai. Kaip vieną jų bendravardiklį V. Starkauskienė pirmiausia įvardina ribotą sąmoningumą, kai žmonės išmano per mažai apie tam tikrus dalykus arba žino, bet tų žinių netaiko.
A. Gaigalienė pažymi, kad pinigų kaupimo, išlaidavimo ir kiti su pinigais susiję sutrikimai gali susiformuoti tiek staiga, pavyzdžiui, po stiprios finansinės traumos (vagystės, gaisro), tiek ir vystytis palaipsniui ilgą laiką: „Kaip sąlyga priklausomybei susiformuoti, pirmiausia, itin svarbus yra pats žmogus ir jo pagrindinės charakterio savybės. Žmogaus žema bendra savivertė gali nulemti jo polinkį kaupti pinigus ar už juos įsigytus daiktus, taip tarsi bandant tą savivertę pakelti. Impulsyvūs ar negebantys išsiaiškinti, kas svarbiausia, žmonės labiau kenčia nuo apsipirkinėjimo manijos ar lošimo, kadangi šios priklausomybės susijusios su prasta impulsų kontrole.
Ne mažiau svarbi yra ir aplinkinių, ypač šeimos, įtaka. Pavyzdžiui, šeimoje vyravęs požiūris – „kuo daugiau pinigų, tuo geriau“ arba „pinigai išsprendžia bet kokią problemą“ – persiduoda ir vaikams, kuriems vėliau tai gali sukelti priklausomybes nuo pinigų ar turto bei elgesio su pinigais anomalijas. Svarbi ir socialinė bei ekonominė žmogaus padėtis, kuri gali paskatinti priklausomybių susiformavimą. Finansinio saugumo stoka, ypač patirta vaikystėje, gali paskatinti žmogų kaupti pinigus ir taip pagerinti savo psichologinę būseną. Deja, bet tokiais atvejais neretai nukrypstama į nesveiką pinigų kaupimą.“
„Įtakos turi ir didelio masto finansiniai sutrikimai makrolygyje. Atlikta nemažai tyrimų, kad tiek Didžiąją depresiją, tiek Sovietų Sąjungos priespaudą ypač skaudžiai patyrusiems žmonėms susiformavo pinigų kaupimo sutrikimas, kurį jie ne tik patys patyrė, bet ir perdavė savo vaikams, o kai kuriais atvejais – ir vaikaičiams. Tikėtina, kad tiek COVID-19 pandemija, tiek dabar pasaulį purtantis karas ir Rusijos invazija į Ukrainą turės pasekmių finansinei gyventojų elgsenai, kuri gali tęstis per keletą kartų“, – atkreipia dėmesį V. Starkauskienė.
Gresia rimti psichiatriniai sutrikimai
VDU doktorantė, psichologė Evelina Savickaitė-Kazlauskė pažymi, kad šio tipo priklausomybės yra itin glaudžiai susijusios su žmogaus psichologine būsena ir netgi gali išsivystyti į rimtus psichiatrinius sutrikimus. „Priklausomybė nuo pinigų neretai pereina į nuolatinio nerimo būseną. Po trumpalaikės euforijos, kurią patiria pirkimo maniją turintys žmonės, gali sekti gili depresija. Žmonės, kurie savo savivertę sieja tik su pinigų kiekiu sąskaitoje ar po pagalve, gali patirti rimtų minčių apie savižudybę, netikėtai nukritus pinigų vertei ar fiziškai juos praradus“, – teigia psichologė.
Tiek pinigų kaupimo, tiek ir kiti pinigų elgsenos sutrikimai turi ir savo socialinių sąnaudų. Nuo pinigų priklausomi asmenys, kurie juos linkę nepagrįstai kaupti, dažniausiai lieka vieniši arba sugriauna savo socialinius ryšius, priklausomybei formuojantis. To priežastis – nenoras leisti pinigų nei sau, nei artimiems žmonėms. „Net socialinės veiklos yra ribojamos, nes dažniausiai jos kainuoja, pavyzdžiui, einant į kiną, reikia pirkti bilietus, be to, tvarkingai apsirengti. Taip žmogus lieka vienišas“, – pasakoja
E. Savickaitė-Kazlauskė.
VDU doktorantės teigimu, ekstremaliais atvejais su pinigais susijusios priklausomybės gali turėti pasekmių ir mūsų fizinei sveikatai. Tokie žmonės pinigų gaili ne tik artimiesiems ar socialinėms veikloms, bet ir sau patiems, pavyzdžiui, sveikesniam maistui, vitaminams, šildymui ir pan. Jei toks žmogus susiduria su sveikatos problemomis, kai yra reikalingas brangus gydymas, jis nebus linkęs išleisti savo sukauptų pinigų net ir tokiu atveju.
Nors atrodytų, kad tokių žmonių finansinė gerovė turėtų būti aukšta, nes jie turi prikaupę daug pinigų, yra priešingai.
A. Gaigalienė pažymi, kad kenčiantieji nuo šios priklausomybės yra linkę kaupti pinigus kuo artimesne gryniems pinigams forma, nėra linkę investuoti. O tai veda prie pinigų vertės praradimo dėl infliacijos. Tokiems žmonėms yra būdingas polinkis į rizikingą veiklą, kurios jie imasi, siekdami didesnio uždarbio per trumpą laiką, pavyzdžiui, lošimas ar rizikingos investicijos, kurias prarasti yra labai didelė tikimybė. „Kaip ir kitos priklausomybės, priklausomybė nuo pinigų dažnai turi neigiamą poveikį ne tik žmogaus psichologinei, fizinei ir emocinei būklei, bet ir bendrai gyvenimo kokybei“, – apibendrina A. Gaigalienė.
Ką apie tai kalba Laimės ekonomika?
Laimės ekonomikos ambasadorė V. Starkauskienė atkreipia dėmesį, kad tiek kaupiami pinigai, tiek augančios pajamos suteikia didesnį pasitenkinimą tik trumpuoju laikotarpiu. „Ir tai dar ne viskas. Laimės ekonomikos tyrimai rodo, kad, nors mūsų pajamos turi teigiamą poveikį laimės lygiui, jis yra stebėtinai mažas. Mūsų vidinei būsenai didesnę įtaką daro ne tai, kiek turime, bet kaip išleidžiame gautus pinigus. Tik savo poreikių tenkinimas, investavimas į save neturi reikšmingo poveikio mūsų laimei“, – sako VDU lektorė.
Žmonės greitai pripranta prie didesnių pajamų – turėdami daugiau, norime dar daugiau. Taigi, kol mes pinigams skirsime pirmąją vietą, tol auginsime ne tik pripratimą, bet ir priklausomybę pinigams. Norint to išvengti, pirmiausia svarbu suprasti, kad pinigai tik tenkina mūsų poreikius, suteikia galimybes. Jie yra kaip priemonė tikslui pasiekti, bet ne pagrindinis tikslas. Finansinio raštingumo ekspertė A. Gaigalienė papildo, kad finansinio plano ir finansinių tikslų turėjimas – dar vienas instrumentas, padedantis kovoti su priklausomybe nuo pinigų. Svarbu kuo racionaliau įvertinti dabartinę finansinę situaciją ir savo finansinius planus ateičiai susirašyti „juodu ant balto“, juos išsianalizuoti ir imtis veiksmų.