Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems Darbo kodekso ir Lygių galimybių įstatymo pakeitimams, kurie leis paprasčiau suderinti šeiminius ar asmeninius poreikius su darbo įsipareigojimais.
mokslų fakulteto dekanė
COVID-19 pandemijos metu išbandytas nuotolinis darbo formatas, pasižymintis didesniu lankstumu, vertinamas kaip perspektyvi priemonė, mažinanti darbuotojų patiriamą įtampą, derinant darbą ir šeiminį gyvenimą. Naujausių tyrimų rezultatus apžvelgė dr. Aurelija Stelmokienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanė.
Šių metų pirmą ketvirtį vykdyta pardavėjų apklausa, kurioje dalyvavo 210 respondentų iš įvairių Lietuvos miestų, atskleidė, kad nuotoliniu būdu dirbantys asmenys patyrė mažesnį darbo ir šeimos konfliktą nei dirbusieji kontaktiniu būdu. Jie jautė mažiau psichologinių reikalavimų ir daugiau kontrolės, atlikdami darbines užduotis. Galimybė nuspręsti, kaip ir kada atlikti pasirinktas užduotis, darbuotojams leido lanksčiau suderinti įsipareigojimus darbe ir šeiminiame gyvenime.
Apklausą Lietuvoje atliko VDU Organizacinės psichologijos magistrantė Vaida Urbonienė. Užsienyje atlikti tyrimai patvirtino, kad toks darbo ir šeimos balansas, skirtingai nei konfliktas, yra susijęs su mažesniu darbuotojų stresu, geresne sveikata, didesniu pasitenkinimu darbu ir šeiminiu gyvenimu, padidėjusiu našumu ir įsitraukimu į darbą. Siekiant, kad darbas ne tik netrukdytų, bet ir padėtų geriau atlikti vaidmenis šeimoje, yra svarbus mišrus darbo pobūdis – kontaktinio ir nuotolinio darbo derinimas.
Šių metų kovą ir balandį VDU psichologijos bakalaurės Guoda Germanavičiūtė ir Ieva Kulkytė atliko skirtingų profesijų darbuotojų apklausą, kurioje dalyvavo 117 respondentų iš įvairių Lietuvos miestų. Apklausa patvirtino, kad mišriu ir kontaktiniu būdais dirbantys gyventojai patiria daugiau naudos, derindami darbą su šeiminiu gyvenimu, nei dirbantieji tik nuotoliniu būdu. Apie 80 proc. bent kelias darbo dienas per savaitę nuotoliniu būdu dirbusių asmenų pastebėjo, kad darbe įgytos žinios ir įgūdžiai padėjo lengviau spręsti sunkumus šeimoje. Skirtinga darbo biure ir namuose patirtis sustiprina darbuotojų pasitikėjimą savo jėgomis perkelti turimas žinias ir įgūdžius iš darbo į šeimą.
„Mažėjant darbuotojų pasiūlai rinkoje, organizacijos vis dažniau investuoja į įvairios papildomos naudos paketus, kad pritrauktų ir išlaikytų darbuotojus. Nemažai jų daliai organizacijų siūlomos galimybės derinti darbą ir šeimą yra patrauklios, kartais net esminės, renkantis darbovietę. Panašu, kad Lietuvoje visiškas ar dalinis nuotolinis darbo formatas gali skatinti pozityvų darbo ir šeimos sričių derinimą, žinių ir įgūdžių perkėlimą“, – komentavo dr. Aurelija Stelmokienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanė, Psichologijos katedros docentė.
Šeimai draugiškos kultūros ir politikos vystymas organizacijose galėtų pasipildyti reikšminga priemone – nuotolinio ar mišraus darbo grafiku pagal individualų darbuotojų poreikį. Pašnekovės teigimu, svarbu suprasti, kad nuotolinė darbo forma yra tik vienas iš galimų organizacinių išteklių, kurie turėtų būti derinami su organizacine, ypač vadovo teikiama, parama ir darbo reikalavimų mažinimu. Dar 2015 metais JAV tyrėjai, vadovaujami Karolinos Barbosa, apskaičiavo, kad kiekvienas doleris, skirtas darbo ir šeimos konflikto mažinimo programai, dėl šios problemos patiriamas organizacines sąnaudas sumažino 1,68 dolerio. „Investicijos į darbuotojų darbo ir šeimos vaidmenų derinimą atsiperka. Norėdamos išlaikyti produktyviausius darbuotojus, organizacijos turėtų padėti jiems suderinti dvi svarbias kiekvieno žmogaus gyvenimo sritis – darbą ir šeimą”, – sakė dekanė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šiemet paskelbtais duomenimis, Lietuvoje tik kas dešimtas (11,6 proc.) užimtas gyventojas gali pats nustatyti savo darbo laiko pradžią ir pabaigą (Europos Sąjungos vidurkis – 20 proc.), 9,7 proc. gali nustatyti savo darbo laiką su tam tikrais apribojimais (Europos Sąjungos vidurkis – 20 proc.).