Tęsiasi Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ teminės diskusijos, kuriose įvairių sričių ekspertai aptaria galimus Lietuvos ateities scenarijus pasitelkdami valstybės raidai svarbias temas: tai saugumas, visuomenė, švietimas (mokslas, technologijos), ekonomika, klimato kaita, valstybės valdymas.
Pirmoje diskusijoje ekspertai dalijosi įžvalgomis apie valstybės ateities saugumo perspektyvas, vaidmenį regione ir tarptautinėje aplinkoje, o gegužės 23 d. diskusijos tema – ateities visuomenė: kiek mūsų ir kokie mes būsime?
Kovo mėnesį Vilniaus universiteto (VU) ir Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) surengtose ateities scenarijų rengimo dirbtuvėse įvairių sričių ekspertai, mokslo, verslo, kultūros, visuomenės atstovai apibrėžė keturių pagrindinių galimų Lietuvos ateities scenarijų kontūrus. Kiekviename iš šių scenarijų atsispindi ir šešios tolesnei valstybės raidai per artimiausius kelis dešimtmečius svarbios teminės dimensijos, kurias toliau analizuos ir gilins konkrečios temos ekspertai.
Kokius iššūkius Lietuvos visuomenė turės spręsti po kelių dešimtmečių?
Gegužės 23 d. VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC) vyks antroji diskusija apie Lietuvos ateities visuomenę. Ką prognozuoja demografiniai duomenys, kaip keisis visuomenės kultūra, vertybės ir tapatybė, ką 2050-aisiais laikysime aukšta gyvenimo kokybe? Pasak STRATA politikos analitikės ir šios diskusijos koordinatorės Ievos Petraitės, galvojant apie visuomenės ateitį, žvilgsnis pirmiausia krypsta į demografines tendencijas. „Prognozuojama, kad 2050 m. Lietuvoje gyvens apie 2 milijonus, o darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje liks 34 proc. mažiau, negu yra šiuo metu“, – sako I. Petraitė.
STRATA politikos analitikė įspėja, kad visuomenės demografiniai iššūkiai laikui bėgant gali imti kelti ypač sudėtingų problemų politikai: „Jei nebus kryptingai ruošiamasi sprendimų priėmėjams jau dabar galvojant apie ateitį, tvarius sprendimus keliems dešimtmečiams į priekį, besitraukiančios visuomenės pasekmės gali sukelti paralyžiuojančią sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų apkrovą. Nors kryptingas imigracijos ir gimstamumo skatinimas galėtų šiek tiek sušvelninti demografinės raidos iššūkius, tokių priemonių taikymas yra neatsiejamas nuo kitų jautrių visuomeninių klausimų sprendimo – tapatybės, šeimos politikos, tarpusavio santykių įvairovės. Tad svarbu ne tik atsakyti į klausimą „kokie mes būsime?“, bet ir galvoti apie kokybinius visuomenės parametrus: socialinę atjautą, vertybes, kultūrą ir tapatybę.“
I. Petraitė sako, kad šioje diskusijoje bus siekiama paliesti ir kitus svarbius klausimus, lemiančius visuomenės raidą. Ekspertai aptars ir sveikatos apsaugos problemas, kiek kultūros matoma ir praktikuojama kasdieniame gyvenime, koks Lietuvoje gyvenančių piliečių santykis su diaspora, ar lietuviai yra atviri ir pasirengę į savo tarpą priimti kitų tautybių žmones, ko mums trūksta: geresnės socialinės politikos ar didesnės visuomenės empatijos? Pagaliau ar švietimas, kultūra gali pasiūlyti sprendimus, padėti atsakyti į šiuos klausimus ir įveikti vis dar išliekančias sovietinio paveldo mūsų mentalitete apraiškas?
Diskusijoje sveikinimo žodį tars Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius, Valstybės pažangos tarybos narys dr. Arūnas Gelūnas. Ekspertų diskusijoje dalyvaus Maxo Plancko demografinių tyrimų instituto mokslo darbuotojas, Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovas prof. Domantas Jasilionis, VU Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius, VU Filosofijos instituto docentas Jonas Dagys, VU Sociologijos ir socialinio darbo instituto docentė Jekaterina Navickė ir Mariaus Jakulio Jason fondo direktorė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė. Diskusijos moderatorius – VU Filologijos fakulteto mokslininkas dr. Vilius Bartninkas.
Renginys vyks gegužės 23 d. nuo 15 val. VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (Saulėtekio al. 5). Ekspertų diskusiją tiesiogiai transliuos LRT.lt portalas. Transliacijos nuoroda – čia.
Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ rengiama naudojant inovatyvų ateities įžvalgų (ang. Foresight) metodą. Planuojama strategijos įgyvendinimo trukmė – daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 2024 iki 2050 m.). Pateikti projektą Seimui numatoma iki 2023 m. kovo 10 d. Strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, STRATA ir Vilniaus universitetu.