Šį sezoną Lietuvoje stipriai pabrango centralizuotas šildymas, ypač ten, kur šilumos gamybai naudojamos dujos. Laidos „Mokslo sriuba“ kūrėjai ėmėsi ieškoti alternatyvų. Viena iš jų – geoterminis šildymas.
Specialistai yra paskaičiavę, kad seklioji geotermija atsiperka jau po septynerių metų. „Geoterminis šildymas ilgalaikėje perspektyvoje visada apsimoka. Žmonės pabūgsta pradinės investicijos.“ – sako „Artva“ hidrogeologas Elvinas Paplauskas. Jam antrina GTC geologas profesorius Saulius Šliaupa teigdamas, jog svarbu tęsti ir giluminius geoterminius tyrimus, nes anksčiau ar vėliau jie atsipirks su kaupu.
Vakarų Lietuvoje turime vieną didžiausių geoterminių anomalijų nuo vidurinės Lenkijos iki Uralo kalnų – ši šalies dalis pakliūva į vulkaninę magminę aktyvumo sritį. Dėl to geoterminei energetikai Lietuvos pietvakarinėje dalyje turime išskirtines sąlygas.
Dar visai neseniai Klaipėdoje veikė pirmoji Baltijos regione geoterminė jėgainė, kuri dvylika metų tiekė šiltą vandenį klaipėdiečiams. 2017-aisiais Lietuvos Vyriausybė nusprendė nutraukti jos veiklą. Kaip ši jėgainė veikė ir kodėl buvo uždaryta? Ar galime kaip islandai pasinaudoti Žemės gelmių karščiu ir šildyti Lietuvos miestus?
Laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti sekmadieniais 12 val. per LRT Plius bei www.mokslosriuba.lt.