Į Seimą kandidatuoti nuo 21 metų. Seimas priėmė Konstitucijos pataisą, kuria nuspręsta sumažinti amžiaus ribą ir leisti Seimo nariais rinkti asmenis, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 21 metų. Šiuo metu Konstitucijoje buvo įtvirtinta, kad į Seimo narius gali kandidatuoti asmuo, sulaukęs 25 metų. Pagal galiojančius teisės aktus kandidatuoti į Europos Parlamentą gali asmenys, sulaukę 21 metų amžiaus, į savivaldybės tarybą – asmuo, sulaukęs 18 metų.
Pasak jauniausio Seimo nario Mariaus Matijošaičio, šiuo metu Seime tėra vienas parlamentaras, kuris yra jaunesnis nei 30 metų: „Sprendimas leisti į Lietuvos Respublikos Seimą kandidatuoti mūsų piliečiams nuo 21-erių būtų ne tik labai aiškus simbolis, bet ir praktinis žingsnis, kuris leistų jauniems žmonėms suprasti ir pajausti, kad jų nuomonė yra girdima ir vertinama.“
Įteisinti tiesioginiai merų rinkimai. Seimas galutiniame balsavime priėmė Konstitucijos pataisas, kuriomis siekiama sudaryti konstitucinį pagrindą tiesioginiams savivaldybių merų rinkimams. Konstitucijoje naujomis pataisomis nustatyta, kad savivaldos teisė įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus. Savivaldybių merus ketveriems metams renka šalies piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.
Uždrausti karinę agresiją propaguojančius ženklus ir simbolius. Seimas pritarė patikslintiems Administracinių nusižengimų kodekso ir Susirinkimų įstatymo pataisų projektams, kuriais siūloma uždrausti karinę agresiją propaguojančius ženklus ir simbolius. Kodekse numatoma uždrausti totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių, kuriuos šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai, vykdomiems ar įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams propaguoti, platinimą ar demonstravimą.
Siūloma, kad už tokius nusižengimus asmenys būtų baudžiami bauda nuo 300 iki 700 eurų, juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys – bauda nuo 600 iki 1 200 eurų. Už pakartotinį nusižengimą siūloma bausti bauda asmenis – nuo 500 iki 900 eurų, juridinių asmenų vadovus ar kitus atsakingus asmenis – nuo 800 iki 1 500 eurų.
Regionai dalinsis 1,6 mlrd. eurų paketą. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas atidžiai prižiūrės, kaip ministerijos spartina regionų finansavimą iš struktūrinių fondų ir užtikrina principą, pagal kurį bent 30 proc. europinių lėšų paskirsto ne Vilnius, o patys regionai. Ši suma bus investuojama į regionų ateitį.
„Galime tikėtis, kad rezultatą jau pasiekėme. Liko vienas rūpestis – kaip praktiškai įgyvendinti modelį ir panaudoti europines lėšas, savivaldybėms jas kofinansuojant“, – Vidaus reikalų ministerijai pristačius regionų plėtros pažangą, sakė R. Juška. Regionams panaudoti perleidžiamų europinių lėšų reikia pirmiausia ne tik jų savivaldybėms, bet apskritai visam regionui. „Pavyzdžiui, Tauragės apskrityje vyksta bandomasis projektas, kurio pagrindinė kryptis – viešojo transporto plėtra. Regione ruošiama infrastruktūra: statomos naujos Jurbarko ir Pagėgių autobusų stotys, atsiras naujų maršrutų, daugiau ekologiško transporto, krovimo stotelių. Tai puikus regioninio mąstymo pavyzdys, iš kurio išvadas daro visa Lietuva“, – teigė R. Juška.
Tautybės įrašymas dokumentuose. Seimo priimtomis Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo pataisomis sudaryta galimybė asmenims pakeisti duomenis apie tautybę: minėtus duomenis išbraukti ar šiais duomenimis papildyti civilinės būklės aktų įrašus. Civilinės būklės aktų įrašai galės būti keičiami ar papildomi, kai asmuo nori pasirinkti vieno iš savo tėvų ar senelių tautybę ir pageidauja duomenis apie savo tautybę civilinės būklės aktų įrašuose pakeisti ar šiais duomenimis papildyti civilinės būklės aktų įrašus, kuriuose tokių duomenų nėra. Įstatyme įtvirtinta, kad vaiko tautybė įrašoma pagal tėvų tautybę. Jeigu vaiko tėvai yra skirtingų tautybių, vaiko tautybė galės būti įrašoma tėvų susitarimu pagal vieno iš jų tautybę. Asmens pageidavimu ar vaiko tėvų susitarimu duomenys apie tautybę galės būti ir išbraukiami iš civilinės būklės aktų įrašų, kuriuose jie buvo įrašyti. Įstatymas įsigaliojo gegužės 1 d.
Vyriausybės 2021 metų veiklos ataskaita. Vyriausybės vadovė atkreipė dėmesį, kad 2021 m. ataskaita yra pirmoji, kurioje atsiskaitoma už šios Vyriausybės veiklą, nes praėjusiais metais jai teko perimti prieš tai dirbusios Vyriausybės darbus ir užtikrinti jų tęstinumą. I. Šimonytė tvirtino, kad Vyriausybė planuoja nutraukti ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19. Pasak I. Šimonytės, Vyriausybės reformų
darbotvarkė ar ministrų strateginė darbotvarkė, kuri buvo suplanuota Vyriausybei pradedant darbą, iš esmės vyksta pagal pirminį planą.
Švietimo srityje kaip svarbiausią 2021 m. rezultatą Vyriausybės vadovė paminėjo sutarimą dėl principinės švietimo politikos vizijos dešimčiai metų. „Kultūros srityje buvo atlikti parengiamieji darbai kultūrinės edukacijos integravimui į formalųjį ir neformalųjį ugdymą bei mokymąsi visą gyvenimą. Socialinės apsaugos ir darbo srityje esminiu iššūkiu praėjusiais metais buvo darbo vietų išsaugojimas versluose, kurie susidūrė su neigiamu COVID-19 pandemijos poveikiu ir su tuo susijusiais apribojimais.
„2022 m. ketiname pateikti pasiūlymus, susijusius su viešojo administravimo pertvarka ir jos efektyvumą didinančiomis Valstybės tarnybos ir lydimųjų įstatymų pataisomis, taip pat sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarką numatantį įstatymų paketą, o rudenį – atitinkamai ilgalaikės slaugos ir priežiūros sprendimus, kurie leistų išspręsti ilgametes problemas. Vyriausybė taip pat yra pradėjusi ir inicijavusi „Lietuva 2020–2050“ strategijos kūrimą. Premjerė išskyrė energetikos infrastruktūros projektų, žaliojo kurso, sprendimų, susijusių su šalies gynyba ir saugumu, svarbą.
Gegužės 10 d. Seimo posėdyje planuojama surengti specialią diskusiją, kurios pabaigoje Seimas gali priimti rezoliuciją. Iki tol Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą turės apsvarstyti visi Seimo
komitetai.