Ši knygų serija pasirodė jau prieš keletą metų, tačiau tik nedaugelis yra su ja išsamiau susipažinę.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių draugijos narys, šešių knygų serijos „Sibiro Alma Mater“ sudarytojas Romualdas Baltutis dar 2010 metais pasiūlė surengti mokslinę tremtinių literatūros konferenciją, kurioje būtų ne tik skaitomi pranešimai tremties tema, bet ir buvę tremtiniai pasidalintų savo prisiminimais. Kitas svarbus šios konferencijos tikslas – vienoje vietoje sukaupti kiek galima daugiau literatūros apie tremtį. R. Baltutis teigė, kad apie tokį knygų fondą yra kalbėta ir svarstyta daug kartų, tačiau galutinio sprendimo vis nebuvo. Tuometinio Šiaulių universiteto biblioteka sutiko bendradarbiauti ir rengdama konferenciją, ir savo patalpose įkurdama tremtinių literatūros fondą.
2010 m. spalio 2 d. įvyko pirmoji mokslinė konferencija „Tremtinių kūrybos paveldas“. Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė buvę tremtiniai, mokslininkai, muziejininkai, bibliotekininkai. Daug dėmesio buvo skirta naujai kuriamam fondui. Pats renginio sumanytojas ir iniciatorius R. Baltutis rūpinosi, kad kuo daugiau knygų būtų padovanota bibliotekai – jau iš anksto visi konferencijos dalyviai ir svečiai buvo raginami dovanoti knygas. Konferencijos dieną buvo parengtos dvi knygų parodos. Pirmojoje parodoje buvo pristatyta daugiau nei 150 knygų ir periodinių leidinių genocido bei rezistencijos temomis, kurios dabar saugomos universiteto bibliotekos fonduose. Kitoje parodoje knygų fondas dar buvo papildytas naujais leidiniais, DVD ir CD įrašais.
Antrojoje konferencijoje, kuri įvyko 2011 m. spalio 1 d., pranešimus skaitė istorikai, muziejininkai, archeologas, architektas, mokytojai, dėstytojai, bibliotekininkai, dalyvavo iš JAV atvykęs aušrininko dr. Jono Šliūpo sūnus Vytautas Šliūpas, kuris kalbėjo apie 1944 m. lietuvių tremtį Vakarų kryptimi.
Į trečiąją konferenciją „Sibiro Alma Mater. Lietuvių tremtinių 1941–2011 metais sukurtos vertybės Rusijos valstybės naudai“ jos dalyviai ir svečiai susirinko 2012 m. spalio 6 d. Pranešimus skaitė mokslininkai, politikai, muziejininkai, buvę tremtiniai, buvo parengtos net trys parodos. Pirmoji buvo skirta Mažosios Lietuvos genocido dienai. Antrojoje buvo eksponuojama knygose įamžinta ikonografinė medžiaga, liudijanti apie tremtinių darbą. Trečiojoje parodoje pristatytos tais metais tremtinių fondui dovanotos 8 knygos ir DVD diskas.
Ketvirtoji konferencija „Buvusių tremtinių ir jų palikuonių darbas Lietuvai“ įvyko 2013 m. spalio 5 d. Bibliotekai buvo padovanotos 58 knygos, iš kurių 40 leidinių buvo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Šiaulių skyriaus dovana. Dauguma bibliotekai dovanotų leidinių yra su autorių, jų artimųjų ar kitų dovanotojų dedikacijomis ir autografais, todėl jie saugomi Retų spaudinių skyriuje. Kaupiamam fondui buvo dovanojamos ne tik tremtinių knygos. Minėtų konferencijų dalyviai perdavė savo šeimų istorijas, jiems brangių žmonių biografijas.
Lietuvių tauta turi turbūt pačią gausiausią tremtinių kūrybą Europoje, o gal ir pasaulyje. Šis istorinis palikimas yra išsibarstęs po visą Lietuvą, todėl suprantamas buvusių tremtinių noras kuo daugiau prisiminimų, kūrybinio palikimo sukaupti vienoje vietoje. Akademinėje bibliotekoje saugomas tremties literatūros fondas turėtų būti aktualus ne tik humanitarinių ir socialinių mokslų tyrinėtojams, bet visiems besidomintiems savo krašto istorija. Mūsų pareiga – rūpintis, kad gyvoji tautos istorija būtų perduota kitoms kartoms.
Alina Šalavėjienė