Gegužės 16 d. išplatintame pranešime Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija siūlo atsisakyti privalomų projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų, planuojant vieno buto namų, pagalbinių ūkio paskirties pastatų, šiltnamių statybą ir atliekant visų neypatingųjų pastatų rekonstrukciją.
direktorius doc. dr. Šarūnas Skuodis.
Simo Bernoto nuotr.
Tai neva leis proporcingai paskirstyti atsakomybę statybos dalyviams, mažinti administracinę naštą ūkio subjektams, optimizuoti tyrimų apimtis, paspartinti vienbučių gyvenamųjų namų projektavimą ir statybą. Tačiau, pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Civilinės inžinerijos mokslo centro direktoriaus doc. dr. Šarūno Skuodžio, šie pakeitimai lems dar sparčiau kylančias būsto kainas.
Priėmus naują įstatymą, labiausiai nukentės fiziniai asmenys
Universiteto eksperto teigimu, neapdairus statybos techninio reglamento reikalavimų supaprastinimas – itin pavojingas. Visuomenė neturi būti varžoma, nes ji yra sąmoninga. Manymas, kad vis tiek bus atliekama daugiau tyrimų, nei numato sumažinti reikalavimai, yra klaidingas. „Visuomet lyginamasi į Vakarų valstybes ir bandoma teigti, kad mūsų sąmoningumas – toks pats. Remiantis Šveicarijos statybos ir projektavimo pavyzdžiu, projektai rengiami vidutiniškai prieš 5–7 m., o tik tada prasideda statybų darbai. Todėl be jokios įtampos gali būti atliekami visi reikiami tyrimai ir projektavimo darbai“, – teigia Š. Skuodis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos statybos ir projektavimo rinka tokiu kruopščiu planavimu nepasižymi. „Šiuo metu statant vieno buto individualius namus, nereikalaujant atlikti inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų, iškils daug problemų dėl statytojo kompetencijos, neprognozuojamų nuosėdžių, aiškios atsakomybės ribų nebuvimo, draudimo kainos skaičiavimo ir pan. Aklai priimami politiniai sprendimai, neatsižvelgiant į rinkos darbo kultūrą ir jos poreikius, nesudarys geresnės, tvaresnės gyvenamųjų namų statybos“, – teigia docentas.
Pasak Š. Skuodžio, labiausiai nukentės už bankų paskolas individualius namus sau statantys fiziniai asmenys, nes už paskutinius pinigus bus nudažomos sienos, o po pusės metų atsiradusiems plyšiams sienose panaikinti išteklių neliks. Dėl to kalti liks patys statytojai. „Geologinių tyrimų kaina yra mažesnė, nei vieno kosmetinio remonto kaina. Todėl atsisakymas geologinių tyrinėjimų nėra suprantamas. Gal verta atsisakyti ir architektų paslaugų, nes juk tai – vieno buto namai? Gal verta reikalauti, kad įrengti individualių namų pamatai būtų išbandomi ir tada pagal pamatų bandymų rezultatus spręsti, ar viskas bus gerai?“, – svarsto ekspertas.
Inžineriniai geologiniai tyrimai – ne tik projektuojant pamatus
Universiteto ekspertas teigia, kad inžineriniai geologiniai tyrimai suteikia informaciją, kurios reikia ne tik pamatų projektavimui. Ji itin svarbi ir projektuojant drenažą, tvarkant aplinką, kritulių ir buitinių nuotekų šalinimo sistemas. „Kalbant apie buitinių nuotekų ir lietaus vandens infiltracines sistemas, inžinerinės geologinės sąlygos – pagrindinis veiksnys, lemiantis sistemų darbą. Netinkamomis sąlygomis įrengtos infiltracinės talpos tiesiog neveiks, kels rūpesčių ir papildomų finansinių išlaidų savininkui, taip pat gali kelti pavojų kaimynams ar juos net užlieti“, – vardija Š. Skuodis.
Atsisakius inžinerinių geologinių tyrimų privalomumo nesudėtingiems ir neypatingiesiems statiniams, minėtos problemos didins užsakovų išlaidas. Ne visi statytojai supranta gresiančias pasekmes. Dažnu atveju jiems yra svarbus ekonominis sprendimas, negalvojant, kas bus vėliau ir kokios pasekmės laukia ateityje. Pasak UAB „Geotestus“ direktoriaus doc. dr. Sauliaus Gadeikio, daugiau nei 20 metų teikiančio inžinerinių geologinių tyrimų paslaugas, nauji Aplinkos ministerijos pakeitimai neduos jokio palengvinimo būsimų privačių namų statytojams, nes daugiametė patirtis rodo, kad tyrimai visais atvejais bus reikalingi ir jie bus daromi, nes be jų nė vienas konstruktorius nesutiks projektuoti pamatų.
„Vienintelė tokių pakeitimų pasekmė bus tokia, kad dalis projektinių ir statybinių darbų atsidurs šešėlyje. Užsakovai, norėdami sutaupyti arba nežinodami, jų nedarys, nes tai nėra privaloma, tačiau vis tiek norės turėti geologinę informaciją apie sklype esantį gruntą ir požeminį vandenį. Tada tyrimus pasidarys be registracijos Lietuvos geologijos tarnyboje. Vėliau, iškilus kokiai nors problemai, pamatų nuosėdžiams, nuotėkų sistemų įrengimo ar drenažo problemoms, niekas neprisiims jokios atsakomybės: jei nėra registruotų tyrimų, tai jų nėra apskritai“, – pažymi S. Gadeikis.
Neda Černiauskaitė
Autorė yra VGTU Komunikacijos projektų vadovė