Danutė Brazytė-Bindokienė – lietuvių išeivijos publicistė ir rašytoja, buvusi ilgametė „Draugo“ redaktorė.
Gimė 1932 m. gegužės 14 d. Lietuvoje, Bartnikuose, tuometinėje Vilkaviškio apskrityje. Baigė Veiverių pradžios mokyklą. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją, mokėsi lietuvių gimnazijoje. Vėliau persikėlė į JAV. Apsigyveno Čikagoje, Ilinojaus valstijoje. Baigė Šv. Kazimiero akademiją. Nuo 1950 m. Čikagoje studijavo Pedagoginiame lituanistikos centre, bendradarbiavo periodinėje spaudoje, 1959–1987 m. dėstė K. Donelaičio aukštesniojoje lituanistikos mokykloje. Dirbo Lituanistikos instituto leidyklos rinkėja, maketuotoja, kalbos taisytoja. Redagavo žurnalą „Švietimo gairės“, o nuo 1989 m. – žurnalą „Ateitis“, 1992–2007 m. buvo dienraščio „Draugas“ redaktorė. Lietuviškosios enciklopedijos bendradarbė. Dalyvavo ateitininkų, skautų ir kitų išeivijos organizacijų veikloje. Priklauso Lietuvių rašytojų draugijai, Lietuvių žurnalistų sąjungai ir kt.
Pirmuosius grožinės literatūros kūrinius išspausdino 1950 m. žurnale „Ateitis“. Parašė apysakų paaugliams, kuriose gilinasi į vaikų ir paauglių vidaus pasaulį, kelia moralines auklėjimo problemas. Romane „Viena pasaulyje“ (1971) keliami tėvų ir vaikų tarpusavio santykių, lietuvybės išlaikymo klausimai. Sukūrė scenos veikalų lietuvių liaudies papročių temomis, operetės „Pamario pasaka“ libretą (1976), parašė pjesių lituanistinės mokyklos scenai. Periodinėje spaudoje paskelbė eilėraščių, straipsnių apie literatūrą, tautosaką, kraštotyrą. Didelio populiarumo sulaukė jos, kaip „Draugo“ redaktorės, komentarai visuomenės gyvenimo temomis. Daugelį skaitytojų maloniai stebino tai, kad komentarus visuomenę dominančiomis temomis ji skelbė kasdien, juk „Draugas“ – vienintelis išeivijos dienraštis. Ypač aktualias etnografijos temas aptarė studijoje „Lietuvių papročiai ir tradicijos išeivijoje“ (1989, 1991).
Parengė vadovėlius ir kitas mokymo priemones lituanistinėms mokykloms: „Lietuvių kalbos pratimai“ (1971), „Lietuvių literatūros skaitymai“ (1976 ir 1988), „Lietuvių literatūros konspektai, 4 d.“ (1976), „Lietuvių kalbos sinonimų žodynėlis“ (1982), „Lietuvių kalbos vadovėlis“ (1987) ir kt. Išvertė lietuvių išeivių prozos kūrinių į anglų kalbą, svariai prisidėjo, įamžinant lietuvių išeivijos kultūros paveldą. „Lietuvių enciklopedijos“ ir kitų svarbiausių išeivijos kultūros leidinių autorė ir bendraautorė.
Pelnė Lietuvos valstybinius apdovanojimus, tarp jų – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordiną (2000) ir kt. Kviečiame skaitytojus pasidalinti prisiminimais apie vieną iškiliausių lietuvių išeivijos veikėjų.