Kartais pasiseka ir man. Savo pašto dėžutę (tikrąją, ne elektroninę) esu aprašinėjusi skersai ir išilgai – „Reklamų nedėti“, tai ir reklama, dėl kurios man pasisekė, turėjo manęs nepasiekti.
Bet platintojas, matyt, buvo telepatiškai nuovokus ir, nusprendęs, kad ši reklama man bus įdomi, įmetė į dėžutę žurnalą „Mūsų balsas Europoje“, kurį leidžia europarlamentarų R. Juknevičienės, L. Mažylio ir A. Kubiliaus biuras. Be kitų įdomių straipsnių, radau ir skelbimą apie būsimą fotokonkursą „Kaip aš įsivaizduoju Europą po 30 metų“. Buvo pažadėti vertingi prizai, o geriausių nuotraukų laimėtojams – netgi nemokama kelionė į Europos Parlamentą Briuselyje. Pagalvojau, o kodėl nepabandžius? Juk mano kompiuteris lūžta nuo visokiausių nuotraukų. Pasirodo, mano fantazijos apie ateitį – ne tokios jau blogos, nuotraukos – taip pat, tad laimėjau net dvi trečiąsias vietas (buvo galima siūlyti penkias nuotraukas). Gavau teisę į kelionę pasiimti ir kompanioną. Galėjau pasididžiuoti prieš pirmosios ir antrosios vietų laimėtojus, nes jų buvo apdovanota tik viena nuotrauka.
Savo nuotraukų ciklą pavadinau „Svajonės apie Lietuvą – 2050 metais“. Juk esame Europos šalis, o Lietuva – pati brangiausia Europos dalis… Visą gyvenimą dirbau institute, kuris nepaliaujamai keitė pavadinimus, kol galop sustojo ties Ekologijos instituto vardu, matyt, todėl kažkaip savaime išsirutuliojo harmoningo vystymosi ir tvarios plėtros tema.
Pristatydama nuotraukas, parašiau, kad labai norėčiau, jog Lietuvoje būtų harmoningi miestai, kuriuose nauji, gražūs pastatai derėtų prie architektūrinio paveldo, jo neužgožtų ir nesunaikintų; kad išliktų žaliosios miestų erdvės ir miestus supantys miškai. Įdėjau Vilniaus, gražiai apsupto miškų, vaizdą. Įsisvajojau, kad, plečiantis miestams, miesteliams, gyvenvietėms, išliktų neurbanizuoti gražieji mūsų gamtos kampeliai, kuriuose Lietuvos piliečiai rastų atgaivą po XXI amžiaus vidurio įtemptų darbų. Įdėjau vaizdą iš Svėdasų apylinkių ir pavadinau šią nuotrauką „Išsaugotas kraštovaizdis“. Ji laimėjo prizą.
Norėjau patikėti, kad bus išsaugotas mūsų upių vandens švarumas, kad, žvelgiant į upę iš viršaus, pro skaidrų vandenį matytume jos neužterštą dugną. Todėl pridėjau vaizdą, žiūrint į Šventosios upės dugną netoli Anykščių. Bandžiau pasvajoti, kad mūsų Baltijos vanduo bus toks švarus, kad ir mes, ir gyvūnija su džiaugsmu grįšime prie Baltijos jūros pakrantės. Nuotrauką, kurioje matyti, kad ir žmonės, ir daugybė kirų džiaugiasi gyvenimu prie Baltijos, pavadinau „Džiaugiamės Baltijos jūra“. Ji taip pat laimėjo prizą.
Galop peršokau prie harmoningų tautų santykių ir parašiau, kad mes gražiai bendrausime su kitomis tautomis, išsaugosime savąją istorinę atmintį ir didžiuosimės ja, džiaugsimės pasitaikiusia proga nusifotografuoti šalia Vytauto Didžiojo. Įdėjau trijų lietuvių (įskaičiuojant ir save) grupinę nuotrauką prie didžiulio Jano Mateikos paveikslo „Žalgirio mūšis“ reprodukcijos, kurią Vytautą mylintys totoriai pasigamino savo šventei, vykusiai Raižiuose 2010 m. Tuomet jie kartu su visa Lietuva minėjo 600-ąsias Žalgirio mūšio metines, o Raižiuose atidengė paminklą Vytautui. Nežinau, kaip bus su kitomis svajonėmis, bet pastaroji sužlugo gana greitai, prasidėjus karui Ukrainoje. Turbūt neišeis gražiai bendrauti su visomis tautomis…
Kelionėje, vykstant į Briuselį, buvo užgriebta visai nemažai: Varšuva, Antverpenas, Erfurtas, Veimaras, Drezdenas. Likau didžiai patenkinta ir dėkinga europarlamentarų R. Juknevičienės ir A. Kubiliaus biurui Kaune, kuris organizavo kelionę, ir šio biuro vedėjai Rasai Duobaitei-Bumbulienei, kuri rūpinosi mumis per visą šešių dienų kelionę.
Kelionės neaprašinėsiu, tik trumpai aptarsiu vizitą į Europos Parlamentą Briuselyje. Patekus į įspūdingą pastatą, parlamentarų padėjėjas – mūsų gidas šiuose rūmuose, nuvedė mus į Parlamento didžiosios salės ložę, iš kurios gražiai matyti posėdžių salė, ir paaiškino apie Europos Sąjungos Parlamento darbo subtilybes. Vėliau persikėlėme į susitikimų kambarį, kur klausėmės Lietuvos europarlamentarų pasakojimų apie jų veiklą. Dalyvavo A. Kubilius, R. Juknevičienė ir dr. A. Maldeikienė. Apie jų darbus galima paskaityti tinklalapyje elpnariai.lt arba popieriniame žurnale „Mūsų balsas Europoje“.
Prieš išvažiuodama į Briuselį, sugalvojau, kad svečiai turėtų atvežti šeimininkams dovanų. Nusprendžiau, kad mano dovana bus knyga „Pranciškus Baltrus Šivickis, 1882–1968“ iš serijos „Lietuvos mokslo įžymybės“, kuri, nekukliai kalbant, yra sulaukusi daug komplimentų. Įteikdama knygą, trumpai ją pristačiau parlamentarams ir visai publikai. Po to pasigailėjau, kad tik vieną egzempliorių įsidėjau, nes knyga susidomėjo. Po kalbų buvo linksmiausia dalis – fotosesija su parlamentarais prie vėliavų sienelės. Pradžioje – visa grupė, po to daugybė frakcijų ir frakcijėlių.
Grįžus namo, po savaitės laukė dar viena maloni staigmena. Europarlamentarų L. Mažylio, R. Juknevičienės ir A. Kubiliaus Vilniaus biure (Gedimino pr. 56) įvyko foto konkurso dalyvių darbų parodos atidarymas ir vilniečių susitikimas su R. Juknevičiene. Kadangi visi konkurso dalyviai pažiūrėjo į Europos ateitį per Lietuvos ateities prizmę, tad paroda pavadinta „Mūsų Lietuva“. Parodoje buvo eksponuotos visos penkios mano nuotraukos, pateiktos konkursui. Renginys vyko gegužės 6 d. ir buvo skirtas Europos dienai. Atidarant parodą, teko pakalbėti ir man – apie savo pateiktų darbų viziją. Paroda veiks minėtame biure iki birželio pabaigos, po to keliaus į kitus miestus. Įeiti į biurą ir apžiūrėti parodą galima laisvai, darbo valandomis, tik jeigu tuo metu ten nevyksta koks nors renginys.
Dr. Laima Petrauskienė