Lietuvos reljefo modeliui – 100 metų

Šių metų kovo 31 d. Kupiškio etnografijos muziejus kartu su Kauno kolegija surengė parodą-konferenciją „Lietuvos 3D modelis prieš šimtą metų“.

Renginys skirtas prof. Povilo Matulionio (1860–1932) sudarytam pirmojo Lietuvos reljefo modelio 100-osioms ir profesoriaus 90-osioms mirties metinėms paminėti. Pranešėjai apžvelgė prof. P. Matulionio nueitą kelią nuo linksmos ir nerūpestingos vaikystės gamtos apsuptyje iki labai svarbių mokslinių tyrimų, aptarė šiuolaikines kartografines modeliavimo galimybes. Veikė istorinių žemėlapių paroda, atskleidžianti P. Matulionio indėlį į lietuviškąją kartografiją. Žemėlapiai eksponuoti iš Ilonos ir Valdo Urbanavičių sukauptos kolekcijos.

Praėjo 90 metų nuo žymaus senosios kartos mokslininko, miškų mokslų Lietuvoje pradininko, vieno iš aukštųjų mokyklų kūrėjų, pirmojo Žemės ūkio akademijos (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija) rektoriaus prof. P. Matulionio mirties. P. Matulionis gimė 1860 m. rugsėjo 5 d. Kupiškyje. Kilęs iš valstiečių, kaip ir daugelis jo amžininkų, nelengvai siekė mokslo žinių. Stropiai mokydamasis, baigė Daugpilio gimnaziją, o 1889 m. – Peterburgo miškų institutą. Atsisakęs siūlytų asistento pareigų institute, dirbo girininko padėjėju Pskovo gubernijoje, vėliau – miškotvarkos taksatoriumi (miškotvarkos projektų autoriumi). 1894 m.
P. Matulionis persikėlė į Vilnių, dirbo vyresniuoju taksatoriumi, miškotvarkos revizoriumi, tvarkė Kauno ir Vilniaus gubernijų miškus.

Profesorius buvo gamtos žmogus. Nuolatinis sąlytis su gamta skatino jį žemės paviršiaus mozaikos grožį savo rankomis įkūnyti žemėlapiuose. Žemės paviršiaus vaizdavimo metodai istoriniais laikotarpiais kito. Stengtasi jos paviršiaus formas perteikti kuo tiksliau. Labiausiai vaizdžia išraiškos forma laikytas reljefo modelis. Šių modelių istorija susijusi su jų mechanine gamyba. Šiandienėmis technologijomis sudarytuose reljefo modeliuose žemės paviršiaus kalnuotumas perteikiamas spalvine skale, spalvų intensyvumu, imituojant šlaitų apšvietimą ir pan.

Minėtą Lietuvos reljefo modelį P. Matulionis pradėjo kurti dar Smolenske 1916 m. Po Pirmojo pasaulinio karo 1918 m. sugrįžęs į Lietuvą, jis iki 1921 m. vadovavo Lietuvos miškų departamentui. Kurdamas šį modelį, dirbo dėstytoju Dotnuvos žemės ūkio technikume ir Kauno Vytauto Didžiojo universitete. 1924 m. profesorius tapo pirmuoju Žemės ūkio akademijos rektoriumi. Jo sudarytas reljefo modelis ,,Lietuvių ir latvių žemė“ 1922 m. išlietas iš gipso „Vilijos“ fabrike, Smolenske. Jo dydis – 45×49 cm. Modelis apima lietuvių ir latvių istorines žemes bei jų pakraščius. Reljefo modelio horizontalusis mastelis – 1:1 260 000, vertikalusis – 1:10 000. Kopijos autentiškumą patvirtina paties P. Matulionio parašas.

Autoriaus parengtoje knygelėje ,,Lietuvių ir latvių žemė“ nurodomos modelio dienovidinių (nuo Grinvičo) ir lygiagrečių geografinės koordinatės. Modelyje jos išbrėžtos ir jų reikšmės pažymėtos kas vienas laipsnis. Pagrindinis šaltinis, sudarant šį modelį, buvo 1918–1920 m. parengtas ,,Kalnuotumo ir nuotakumo Lietuvos ir jos pakraščių žemėlapis su žymesnėmis apgyvendintomis vietovėmis“, M 1:630 000, kurio sudarytojas ir buvo P. Matulionis. Rengiant modelį, buvo panaudoti ir to laikmečio smulkesnių mastelių rusų bei vokiečių autorių topografiniai žemėlapiai. Knygelėje išvardyti modelyje pavaizduoti kalnai (tekste – „kalnujos“), metrais nurodyti žymiausių viršukalnių aukščiai virš jūros lygio.

Lietuvos kartografijai šis P. Matulionio indėlis – ypatingas. Profesorius Lietuvos mokslo ir kultūros istorijoje užima deramą vietą ne tik kaip miškininkas, bet ir kaip lietuviškosios kartografijos puoselėtojas ir žemėlapių propaguotojas. Minint pirmojo Lietuvos reljefo modelio šimtmetį, Kauno kolegija ir Lietuvos kartografų draugija parodos lankytojams padovanojo 100 Lietuvos žemėlapių. Žemėlapis – tai emocija ir istorija. Tai išgyvenimai ir faktai, neatsiejama valstybės tapatybės dalis. 100 Lietuvos žemėlapių tikslas – skleisti informaciją apie kartografiją, kuri yra svarbi, brangi ir aktuali Lietuvai.

Ilona Urbanavičienė

Autorė yra Kauno kolegijos dėstytoja