Byra formatas 16+1. Čekijos Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komitetas gegužės 19 d. vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kuria ragina savo šalies Vyriausybę trauktis iš „16+1“ formato. Anot Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkės Laimos Andrikienės, Čekijos Užsienio reikalų komitetas savo rezoliucija paragino Čekijos Vyriausybę, kad ši, peržiūrėdama santykius su Kinija, kaip yra įsipareigojusi savo programoje, apsvarstytų galimybę suspenduoti veiklą „16+1“ platformoje ir iš jos išstoti. Šio formato, kuris, žiūrint iš Europos Sąjungos (ES) perspektyvos, yra griaunantis ES vienybę, atgaivinti Kinijai nepavyks. Kalbant apie bendradarbiavimą su Kinija, ir kitų ES valstybių narių, ir Lietuvos interesas yra formatas „27+1“.
„Rezoliucijoje Čekijos Parlamento Užsienio reikalų komitetas taip pat konstatuoja, kad Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos valstybių bendradarbiavimo platforma, žinoma kaip „16+1“, per dešimt savo egzistavimo metų neatnešė valstybėms narėms mūsų regione jokios reikšmingos naudos ir labiau veikė kaip vienpusių Kinijos Liaudies Respublikos interesų propagavimo įrankis. Čekijos parlamentarai atsižvelgė į Lietuvos 2021 m. gegužės mėnesio nutarimą išstoti iš Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos valstybių bendradarbiavimo platformos dėl narystės šioje bendrijoje naudos trūkumo ir kitų priežasčių“, – teigia komiteto pirmininkė L. Andrikienė.
Priemiesčių žemės valdymo problema. Seimo narys prof. Kęstutis Masiulis kreipėsi į aplinkos ministrą Simoną Gentvilą, atkreipdamas dėmesį į neadekvačią situaciją priemiesčiuose, perduodant valstybinės žemės valdymą savivaldybėms. Seimo nario teigimu, siekiant spręsti šią problemą, vienas iš galimų sprendimų – išskirti tris gyvenamųjų vietovių tipus: miestus, priemiesčius ir kaimus. Lietuvoje dabar tėra du – miesto ir kaimo.
Parlamentaras K. Masiulis savo kreipimesi atkreipė dėmesį į sudarytą Lietuvos miestų sąrašo problematiką. Anot Seimo nario, dabartiniai miestų sąrašai yra išlikę dar nuo sovietinių laikų, kurių iš viso yra 103, o patys miestų sąrašai yra tik teoriniai, pasenę ir neatitinka realybės. „Į tą sąrašą patenka ir sparčiai nykstančios, vos po kelis šimtus gyventojų turinčios mažos gyvenvietės Žiežmariai, Žagarė, Virbalis, Panemunė ir kiti. O priemiestinės teritorijos į sąrašą nepatenka, nors gyventojų – jau po kelis tūkstančius, ir toliau daugėja. Jos laikomos kaimais. Priemiestinėje Avižienių seniūnijoje, prie Vilniaus, gyvena jau per 14 tūkst. gyventojų, ir visi jie apskaitomi, kad gyvena „kaime“, nors tai yra faktinis Vilniaus priemiestis. Tokiu gyventojų skaičiumi šis „kaimas“ lenkia Lietuvos statistikoje ne tik mažuosius miestelius, bet ir didelę dalį rajonų centrų“, – sakė parlamentaras.
Seimo narys K. Masiulis sveikina Aplinkos ministerijos parengtą projektą, kad nuo 2023 m. gegužės 1 d. savivaldybės taptų valstybinės žemės valdytojomis miestų administracinėse ribose. Anot Seimo nario, Vilniaus rajono savivaldybėje, kurioje gyvena per 100 tūkst. gyventojų, laikoma, kad beveik visi gyvena kaime, nors iš tikrųjų – sostinės priemiesčiuose. Tokia pati situacija yra Kauno ir Klaipėdos priemiesčiuose.
Signatarų poezija. Gegužės mėnesį Lietuvoje tradiciškai rengiamas Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“. Seimo skaitykla surengė parodą „Būti savimi: Kovo 11-osios signatarų ir Seimo narių poezija“. Tai proga geriau susipažinti ne tik su poetine kūryba, bet ir su jos autoriais, kurių dalis yra šalia mūsų. Parodoje pristatomi Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarų eilėraščiai, Seimo narių kūryba. Ne visus Seimo narius – poezijos kūrėjus pavyko surasti, ne visi, kuriantys poeziją, yra išleidę poezijos knygų. Kai kurių eilėraščių ieškota įvairiuose rinkiniuose.
Turbūt ne vieną lankytoją nustebins Romualdo Ozolo poezijos knygelė, Vytauto Landsbergio poetinė kūryba, dainingos Dalios Teišerskytės eilės, signataro Algirdo Endriukaičio politinių įvykių ironiškas sueiliavimas bei kitų autorių – buvusių ar esamų politikų – kūriniai. Parodoje taip pat pristatoma po vieną eilėraštį iš signatarų Gintauto Iešmanto, Vidmantės Jasukaitytės, Leono Milčiaus, Nijolės Oželytės, Algirdo Patacko, Liudviko Rasimavičiaus poezijos knygų. Lankytojai gali susipažinti ir su Seimo narių – Vlado Būtėno, Juozo Nekrošiaus, Mindaugo Briedžio, Vytauto Aleksandro Cinausko, Egidijaus Vareikio, Pauliaus Saudargo, Viktoro Rinkevičiaus, Laimutės Matkevičienės,
Juozo Palionio, Kęstučio Vilkausko – eilėraščiais. Skaitykloje parodą galima apžiūrėti nuo gegužės 23 d. iki birželio 13 d.
Didinti Lietuvos miškingumą. Seimo narys Linas Jonauskas įregistravo Miškų įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūlo palengvinti tvarką, kada ne miško žemė būtų įtraukiama į apskaitą kaip miškas. Tai galima būtų atlikti, jei ne miško žemėje savaime išaugusių medžių vidutinis amžius siektų ne mažiau nei 10 metų arba nepriklausomai nuo jų vidutinio amžiaus, jeigu to prašo žemės savininkas. Dabar savaiminiais medžiais apaugusi ne miško paskirties žemė automatiškai tampa mišku, jei medžių vidutinis amžius siekia 20 metų. Pasak L. Jonausko, šiuo metu galiojanti tvarka stabdo Lietuvos miškingumo plėtrą.
„Šalies miškingumas pastarąjį dešimtmetį didėja labai lėtai, o pastaruosius 3 metus liko nepakitęs – 33,7 proc. Per paskutinius 23 metus, kai šalies Vyriausybė priėmė sprendimą didinti šalies miškų plotus, jų plotai padidėjo 218,9 tūkst. ha, iš jų dirbtiniu būdu įveista tik 23 proc. miškų. Tuo tarpu savaime susiformavę miškai sudaro net 77 proc. visų naujų miškų. Iš to galime matyti, koks didelis potencialas slypi savaiminiuose miškuose. Šios Vyriausybės programoje numatyta, kad 2024 metų šalies miškingumas turi siekti 35 proc. Jei norime pasiekti šių tikslų, tam reikėtų įveisti 89 tūkst. ha naujų miškų“, – pažymi L. Jonauskas.