2021 m. atliktame tyrime „Psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje 2021 m.“ dalyvavo 15–64 m. amžiaus nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Tyrimo duomenimis, bent kartą gyvenime vartojusių narkotikus šioje grupėje yra 14,1 proc. (2004 m. buvo 8,2 proc.) Lietuvos gyventojų (Europos Sąjungos vidurkis yra 28,9 proc.). Lyginant su 2004 m. duomenimis, vartojimas išaugo beveik du kartus. Tyrimo duomenimis, bent kartą gyvenime kanapes yra vartoję 24,8 proc. 25–34 m. amžiaus gyventojų. 49 proc. Lietuvos gyventojų atsakė, kad per 24 val. kanapių gauti yra neįmanoma (2016 m. šis skaičius buvo 59,2 proc.). Iš kitų narkotikų didžiausias kreivės kilimas stebimas ekstazi, kokaino ir amfetamino vartojime.
Nuo 2017 m. vykdomo nuotekų tyrimo duomenimis, 2021 m. trijuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje) aptikta didesnė kokaino, amfetamino ir metamfetamino koncentracija. Pranešėjos Evelinos Pridotkienės manymu, tokias pasekmes galimai sukėlė Europoje pradėta kokaino gamyba. „Vertinant šio tyrimo rezultatus, reikia atkreipti dėmesį, kad amfetamino likučių koncentracijos pasiskirstymas stebimas visomis savaitės dienomis, tai rodo rizikos grupės vartotojus, į kuriuos reikia nukreipti intervencines priemones, gydymo ir kitas paslaugas. Didelė problema Lietuvoje taip pat yra augantis metamfetamino vartojimas, kuris yra stabilus visomis savaitės dienomis ir labai šoktelėjo, lyginant su 2020 m. rodikliais“, – sakė E. Pridotkienė.
Nepaisant išaugusio kokaino vartojimo, Lietuva, kaip Šiaurės Rytų Europos šalis, tarp kitų Europos šalių išsiskiria nedideliu kokaino vartojimo paplitimu. Didžiausias kokaino vartojimas išlieka Vakarų ir Pietų Europos miestuose – ypač Belgijos, Nyderlandų ir Ispanijos.
Posėdyje dalyvavusios specialistės nelegalių medžiagų vartojimo augimo tendencijas grindė pasikeitusia žmonių emocine būsena pandemijos metu, padidėjusiu narkotikų prieinamumu, prekybai persikėlus į internetinę erdvę, padidėjusiu žmonių mobilumu ir informacijos paieškomis apie narkotines medžiagas tiek internetinėje erdvėje, tiek lankantis kitose Vakarų šalyse. Pranešėja atkreipė dėmesį, kad bendrosios populiacijos tyrimas buvo atliktas pandemijos metu, todėl labai laukiama, ką atskleis kiti tyrimai, kai pandemija bus pasibaigusi.
Pandemijos metu buvo lauktas nelegalių medžiagų vartojimo mažėjimas, nes buvo apribotas judėjimas, uždarytos valstybių sienos, neveikė klubai, barai, kitos pasilinksminimo vietos, todėl buvo laukta mažesnio nelegalių medžiagų vartojimo, tačiau šie spėjimai nepasitvirtino. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje 2021 m. tyrimo duomenimis, narkotikai dažniausiai vartojami draugų rate (9,7 proc.), diskotekose ir naktiniuose klubuose (3,6 proc.), lankantis kavinėse ir baruose (2,6 proc.).
Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimo (ESPAD) rezultatai atskleidė, kad 15–16 m. amžiaus mokinių grupėje paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas (bent kartą gyvenime jas vartojo 65 proc. tyrime dalyvavusių moksleivių), didelės rizikos kanapių vartojimas (bent kartą gyvenime jų bandė 18 proc. tyrime dalyvavusių merginų ir vaikinų), naujų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, kurių bent kartą gyvenime yra pabandę 7 proc. Lietuvos 15–16 m. amžiaus Lietuvos moksleivių (Europos Sąjungos vidurkis yra 4 proc.), lakiųjų medžiagų vartojimas (inhaliantus bent kartą gyvenime yra vartoję 8,4 proc. Lietuvos moksleivių), o raminamuosius ir migdomuosius vaistus, nepaskyrus gydytojui, vartojo 20 proc. mokinių (Europos Sąjungos vidurkis yra 6,6 proc.).
Išaugusį raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimą mūsų šalyje galimai lemia dažnas ir įprastas suaugusiųjų įvairių tiek nereceptinių, tiek receptinių raminamąjį ir migdomąjį poveikį turinčių preparatų vartojimas, nes suaugusiųjų pavyzdžiu įprastai seka ir vaikai. Pranešėjos manymu, galimai gydytojai per dažnai išrašo receptus psichotropiniams vaistams, vietoje to, kad skirtų kitus veiksmingus preparatus. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian pristatymo metu akcentavo stebimą išaugusį psichoaktyvių medžiagų vartojimą tarp 15–16 m. amžiaus mergaičių. Pranešėja pasakojo apie stebimas naujųjų psichoaktyviųjų medžiagų atsiradimo mažėjimo tendencijas, taip pat atkreipė dėmesį į 15–16 m. paauglių narkotikų vartojimo tendenciją, kuri rodo, kad, eksperimentuojant ar norint pabandyti, vieną kartą gyvenime tai yra darę 19 proc. paauglių, bet tiriant per pastarąjį mėnesį vartojusių skaičių, jis yra 5,5 proc. Parengta pagal Seimo pranešimą