Edita Barauskienė. (2021). Kovingoji Ėvė. Kaip Ieva Simonaitytė gynė lietuviškumą ir gentainius. „Eglės“ leidykla. 204 p.
Gegužės 6 d. Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje įvyko Editos Barauskienės knygos „Kovingoji Ėvė. Kaip Ieva Simonaitytė gynė lietuviškumą ir gentainius“ sutiktuvės. Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės paskatino priekuliškę pedagogę ir rašytoją
E. Barauskienę pažvelgti į lietuvių literatūros klasikės tautinę, pilietinę veiklą, į jos atkaklią kovą su priespauda ir neteisybe. Visa tai I. Simonaitytė patyrė vaikystėje, jaunystėje ir brandžiame gyvenime nuo savųjų kaimynų, nuo vokiečių ir sovietinės valdžios. E. Barauskienė savo kūrinį pristato taip: „Su kovingąja Ėve gyvenau visą gyvenimą – ir tiesiogiai Priekulėje, ir per jos kūrybą.“
Lietuvos Respublikos Seimas tarp kitų iškilių įvykių minėjimų 2022-uosius paskelbė Mažosios Lietuvos rašytojos, prozininkės Ievos Simonaitytės metais. „Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva“, – taip ji kalbėjo 1923 m. vasario 16 d., minint Lietuvos valstybės penkerių metų sukaktį ir ką tik po sausio 15-osios sukilimo susivienijus Didžiajai ir Mažajai Lietuvai. Todėl mums visiems yra išskirtinė galimybė atidžiau pažvelgti tiek į šios rašytojos kūrybą, tiek į Klaipėdos krašto istoriją. Pastebėtina, kad šiais metais sukanka 110 metų (1912 m. spalio 6 d.), kai Tilžėje buvo įsteigta Mažosios Lietuvos lietuvių jaunimo draugijų sąjunga „Sántara“, kurios veikloje aktyviai dalyvavo ir Ieva Simonaitytė.
Knygos leidybą parėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Knygos sutiktuvėse dalyvavo autorė Edita Barauskienė, redaktorė Eglė Zalatoriūtė, leidyklos „Eglė“ vadovas Antanas Stanevičius.
muziejuje.
Maironio lietuvių literatūros muziejus įsteigtas 1936 m. poeto, kunigo Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) namuose. Rūmus XVIII a. pastatė Kauno teismo seniūnas Simonas Sirutis. Tai vėlyvojo baroko (rokoko) stiliaus rūmai, pastatyti sujungiant tris gotikinius mūrinius namus, apgadintus gaisro. Gotikiniai XV–XVI a. rūsiai yra vieni seniausių Kaune, kurie puikiai išsilaikė iki šiol. Vėliau juose buvo įkurta karo ligoninė. Per 1863 metų sukilimą čia veikė karo lauko teismas, rūsiai buvo paversti kalėjimu.
Poetas Maironis šį pastatą nusipirko 1909 m. ir įsikūrė aštuoniuose antro aukšto kambariuose. Kartu su Maironiu gyveno jo sesuo Marcelė Mačiulytė. Šiuose namuose tam tikrą laiką su šeima gyveno pirmasis Lietuvos valstybės Prezidentas Antanas Smetona. Pravėrus Maironio buto duris, suskamba kanklės ir pasigirsta kompozitoriaus Juozo Naujalio ir Maironio dainos „Lietuva brangi“ melodija. Dailūs senoviniai baldai, raudono aksomo sofos, spintos pilnos retų knygų, puošnūs laikrodžiai, skulptūros, paveikslai. Ir pats Maironis, žvelgiantis iš portretų, pasitinka lankytoją kaip mylimą ir laukiamą svečią savo memorialiniame bute. Šiuose namuose jis gyveno iki mirties. Trečiame aukšte neseniai įrengtoje mansardoje rengiamos laikinos parodos.
Parengė dr. Raimundas Kaminskas