Gegužės 14 d. Kaune buvo atidaryta paroda „1972. Pramušti sieną“, kuri veikia netoli nuo Romo Kalantos susideginimo vietos – buvusiame Kauno centriniame pašte.
Ši paroda nukelia žiūrovą į XX a. septintojo ir aštuntojo dešimtmečių nepaklusnių ir pasipriešinusių sistemai žmonių bendruomenes: jaunimo roko muzikos grupes, aktorius, maištingus hipius, modernius Kauno ir Vilniaus dailininkus. Paveikslai, fotografijos ir kino filmai, dokumentiniai muzikinio gyvenimo liudijimai, šio laikotarpio jaunimo mada ir kiti artefaktai pasakoja apie alternatyvią kultūrą ir nesovietinį gyvenimo būdą sovietinėje Lietuvoje. Parodos organizatorius – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“.
Ši paroda atskleidžia mąstysenų įvairovę ir kūrybą visus niveliavusiame sovietiniame režime, parodo, kaip estetinis skonis ir etinės nuostatos sovietmečiu formavo kitokius gyvenimo modelius ir nepaklusimo valdžiai atmosferą. „Paroda akcentuoja asmenybės laisvės problemą, neatsiejamą nuo priešinimosi prievartai ir gniuždymui. Čia pirmą kartą parodoma, kaip visuomenę ir meną veikė oficialiųjų struktūrų spaudimas ir kokius atvirkštinius rezultatus visa tai paliko kultūroje. Tai, kas Europoje prasidėjo po 1968 m. įvykių, yra protestų, maištavimų ir buvimo drauge istorija. Paralelės tarp Rytų (socialistinio lagerio) ir Vakarų visuomenių kurtų laisvės vaizdinių, kūrybos idėjų ir formų yra akivaizdžios. Bet kol kas šios paralelės dar per mažai akcentuotos ir netgi pamirštamos. Ši paroda – puikus europietiškų laisvės ir kultūrinio bendrumo idėjų, gyvavusių nelaisvės sąlygomis Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, įrodymas“, – sako parodos kuratorė Rasa Žukienė.
Nuo 2022 m. gegužės 3 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje veikia paroda „Opozicijos komunistinei valdžiai kaleidoskopas“, kuri atspindi įvairius pasipriešinimo sovietinei valdžiai būdus. Tarp parodos eksponatų yra slapta sovietmečiu leisti informaciniai leidiniai, nuotraukų negatyvai ir kiti įdomūs dalykai. Paroda suteikia galimybę žiūrovui susipažinti su savarankiškai išleistais leidiniais (rusiškai „samizdat“) ir pamatyti iki tol neregėtus nelegalios sovietų valdžios laikų spaudos pavyzdžius. Paroda taip pat kviečia išvysti opozicinius Lietuvos, Lenkijos, Čekoslovakijos (nuo 1992 m. Čekijos ir Slovakijos) bei Ukrainos simbolius.
Vienas iš svarbiausių elementų, ginant žmogaus teisių judėjimą, buvo informacijos apie sovietų politinių kalinių suėmimus ir kovą už laisvę teikimas tiek gyventojams, tiek Vakarų visuomenei, pasitelkiant nepriklausomus leidinius.
Tarp pasipriešinimo komunistiniam režimui dalyvių buvo politinis kalinys, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, atsargos viršila Romas Žemaitis. 1984 m. lapkričio 12 d. Romas Žemaitis už savo religinius įsitikinimus buvo sovietų valdžios areštuotas ir kartu su kun. Jonu Kastyčiu Matulioniu nuteistas dvejiems metams laisvės atėmimo. 1986 m. grįžęs ir sovietinio kalėjimo, jis pareiškė, kad „bet kokį religinės laisvės suvaržymą laikau neteisėtu, nesuderinamu nei su TSRS Konstitucija, nei su Tarptautine Žmogaus Teisių Deklaracija. Kadangi mano atvejis nebuvo vienintelis, todėl, protestuodamas prieš kunigų Alfonso Svarinsko, Sigito Tamkevičiaus bei kitų sąžinės belaisvių neteisėtą laikymą tarybiniuose lageriuose, atsisakau priimti karinę priesaiką. Dėl tos pačios priežasties ir pačią karinę tarnybą tarybinėje armijoje laikau neteisėta, nes ji man yra primesta prievarta“. Atkūrus Lietuvos valstybę, 1991–2012 m. R. Žemaitis tarnavo Lietuvos
kariuomenėje.
Dr. Raimundas Kaminskas