Nenumaldomai artėja metas, kai, vykstant technologijų proveržiui, pramonės ir gamintojo – vartotojo santykiuose įvyks esminiai pokyčiai. Verslui labai svarbu mažinti gamtos išteklių naudojimą ir gamybos sąnaudas. Būtent šios užduotys ir bus sprendžiamos, vykstant „Pramonė 6.0“ revoliucijai. Tai nereiškia, kad artimiausiu metu laukiama visuotinio virsmo, nes pokyčiai truks bent kelis dešimtmečius. Tačiau vėlyvas pasirengimas būsimiems iššūkiams reikš blogesnes konkuravimo galimybes.
Inovacijų paramos paslaugų departamento
vadovas Artūras Jakubavičius
Pramonės situacija šiandienėje rinkoje
Skaičiuojant nuo pramonės revoliucijos pradžios XVIII a., šiuo metu Lietuva, kaip ir daugelis Europos bei pažangaus pasaulio šalių, įgyvendina „Pramonė 4.0“ pokyčius. Pramonės pažanga vertinama pagal technologijų įsisavinimą – nuo pirmųjų garo mašinų iki šiuolaikinių pasiekimų, susijusių su dirbtiniu intelektu, robotika, žiedinės ekonomikos tikslais.
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU – VILNIUS TECH) Verslo technologijų ir verslininkystės katedros dėstytojo, Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovo prof. Artūro Jakubavičiaus, Lietuvoje bent pusė gamybos šiuo metu tebėra „Pramonė 3.0“ lygyje. Tai reiškia, kad įmonės naudojasi elektroniniu paštu, „Google“ paieškos sistema, „Excel“, „Word“ įrankiais.
Pramonė, pasiekusi 4.0 lygį, jau pasitelkia DI ir gamybos robotizavimą, o „Pramonė 5.0“ siejama su žaliojo kurso, žiedinės ekonomikos, aplinkai draugiškos plėtros, socialinės apsaugos įgyvendinimu. „DI ir robotai sudaro galimybę gaminti daugiau. Bet pasaulyje mažėja išteklių, auga žmonių skaičius. Todėl išteklius būtina, kiek tai įmanoma, susigrąžinti. Nauji ištekliai brangsta, o susigrąžinus jau panaudotus, galima gaminti pigiau“, – teigia VGTU profesorius. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad tuomet ateis laikas naujai pramonės revoliucijai – „Pramonė 6.0“. Ji turi labai smarkiai sumažinti logistikos ir sandėliavimo sąnaudas, taip pat milžiniškas išlaidas, susijusias su perprodukcija. „Tai yra gamyba pagal užsakymą ir be sandėlio. Siekiama, kad, kiekvieną daiktą gaminant, jau būtų žinoma, kuriam klientui jis skirtas“, – apibūdina prof. A. Jakubavičius. „Pramonė 6.0“ yra įžvalga į priekį, numatanti, kad ateityje DI, robotas ir žmogus taps neatsiejami ir veiks kartu.
Metas rengti kelrodį verslui
VGTU ekspertas pabrėžia, kad Suomija jau paskelbė dokumentą – vadinamąją „Baltąją knygą“ „From Industry X to Industry 6.0: fragile Manufacturing for People, Planet, and Profit with Passion“. Jame įvardytos pramonės šakos, kurioms, Suomijos politikų ar specialistų nuomone, ateityje tas virsmas bus aktualiausias. A. Jakubavičius sako: „Atkreipčiau dėmesį ne į tai, kas ten parašyta, o į tai, kad Suomija tokį dokumentą turi. Paskaičius atrodytų, kad jie kol kas fantazuoja. Bet jų fantazijos yra tikroviškos.“
Pasak jo, Lietuvai toks dokumentas taip pat yra aktualus: „Tai galėtų būti kelrodžiu verslui. Metas pradėti galvoti apie tai, kur vystosi pasaulis, kaip reikės keisti verslo grandines, į kokias technologijas investuoti. Šeštoji pramonės revoliucija ateina. Įvertinant pasaulyje vykstančius sukrėtimus, krizės yra ir didžiausi pažangos varikliai. Gali būti, kad ji ateis greičiau, nei galvojame šiuo metu.“
Neda Černiauskaitė
Autorė yra VGTU Komunikacijos projektų vadovė