Tarptautinė konferencija Dotnuvoje: dabartinė regionų situacija

Lietuvos mokslininkų sąjungos ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos organizuotos tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos „Socialiai orientuota žalioji ekonomika – regionų klestėjimo pagrindas“

rezoliucija dėl Lietuvos regionų ateities perspektyvos

2022 05 09

Vilnius

Atsižvelgdami į tai, kad:

Situacija pasaulyje sparčiai keičiasi, didindama sisteminę riziką:

• karas Ukrainoje griauna politinę pusiausvyrą, gilina maisto krizę pasaulyje, o tai lems karinius konfliktus įvairiose pasaulio vietose, didins pabėgėlių srautus, skurdo ir bado sukeltos epidemijos sklis po visą pasaulį;
• kariniai veiksmai didins pasaulinius ekologinės pusiausvyros sutrikimus, kurie palies kiekvieną valstybę;
• pandemijos ir karai pareikalaus didžiulių išteklių ekonomikai gaivinti, žmonijos pagrindiniams poreikiams užtikrinti;
• finansuojant ir skatinant vartojimą, kaip ekonomikos gaivinimo priemonę, yra didinama infliacija ir atskirtis.
• Kiekviena krizė ne tik atneša nuostolius, bet ir suformuoja paskatas kardinaliems ir nacionalinio lygmens pasikeitimams, o tinkamai planuojami ir valdomi tokie pasikeitimai didina atsparumą bei pasirengimą ateities krizėms, kurių daugės ir jos bus vis mažiau nuspėjamos, kompleksiškesnės.
• Pasaulyje sparčiai vystosi socialinės ir technologinės inovacijos, prisidedančios prie globalių problemų sprendimo, sudarančios sąlygas tolygiau ir darniau plėtotis regionams:
• kuriami ir įgyvendinami alternatyvūs socialinės, žaliosios, žiedinės ir kiti ekonominiai modeliai, programos bei pilotiniai projektai, siekiant klimatui neutralios ekonomikos;
• vystomos technologinės inovacijos skaitmenizavimo, robotizavimo, daiktų interneto, beatliekės gamybos, ekologinės žemdirbystės ir maisto gamybos, atsinaujinančios energetikos ir kitose srityse.

Siekiant pasinaudoti mokslo žiniomis ir inovacijomis, reikės išsilavinusių, gerų STEAM srities žinių turinčių jaunų žmonių, kai šios srities mokytojų Lietuvoje jau artimiausiais metais trūks apie 25 proc.

Lietuvos ekonomikos modelis paremtas privataus ir valstybinio sektoriaus plėtote, o socialinės ekonomikos sektoriui nesukuriamos sąlygos plėtotis, jo praktiškai Lietuvoje nėra. Tuo tarpu Europos Komisija pripažįsta, kad būtent socialinės ekonomikos sektorius didina visos šalies ekonomikos modelio stabilumą ir atsparumą krizėms (išsivysčiusiose šalyse socialinės ekonomikos sektorius sukuria iki 1/3 šalies BVP).

Dominuojantis viešojo sektoriaus vertinimas finansinės naudos atžvilgiu, ignoruojant socialinę ir ekologinę vertę, toliau naikina regionų mokyklas, kultūros, socialinių paslaugų tinklą, kas skatina tolimesnį regionų tuštėjimą.

Konferencijos dalyviai, Lietuvos mokslininkų sąjunga ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba siūlo Lietuvos valdžios ir savivaldos institucijoms, verslo, mokslo, vietos gyventojų bendruomenėms susitelkti ir inicijuoti kompleksinį ir tarpinstitucinį Lietuvos regionų ateities vizijos bei jos įgyvendinimo programos kūrimą, esamų programų koordinavimą, pilotinių projektų rengimą, siekiant:

 

1. Inicijuoti viešųjų ir privačių finansinių paskatų didinimą, mažinant atskirtį tarp Lietuvos savivaldybių, ypač tarp kaimiškųjų ir miesto savivaldybių.

2. Didinti investicijas į infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas, skatinant naujų darbo vietų, verslų kūrimą, skatinant jaunimą likti kaimiškose savivaldybėse ir mažinant gyventojų emigraciją.

3. Sukurti Socialiai orientuotos žaliosios ekonomikos (SOŽE) ekosistemą, ją adaptuojant 3–4 pilotiniuose projektuose, kuriuose:

3.1. socialinių išmokų, kompensacijų, priemokų ir panašios pinigų „pravalgymo“ priemonės būtų keičiamos į socialinį investavimą, sukuriant naujas darbo vietas, būtų mažinamos išlaidos energijai ir būsto išlaikymui (atsinaujinanti energetika, ekokaimas, ekobūstas ir kt.), maistui (vietinio maisto sistemų, trumpųjų tiekimo grandinių plėtotė – alternatyva realizacijai vietiniams gamintojams, ūkininkams ir paslaugų teikėjams);

3.2. stiprinamas švietimo ir kultūros institucijų tinklas regionuose, o ne mokyklų uždarymas;

3.3. skurdo rizikos zonoje esančios piliečių grupės įtraukiamos į socialinių paslaugų teikimą, aktyvią ekonominę veiklą ir vietos maisto sistemas;

3.4. įveiklinamas regionuose esantis profesinio rengimo potencialas ir turima infrastruktūra bei ištekliai;

3.5. didžioji dalis viešųjų pirkimų vykdoma, remiantis visų vietos bendruomenėje dalyvaujančių suinteresuotų šalių susitarimu;

3.6. esmingai sumažinama administracinė našta ir nepagrįstai aukšti reikalavimai verslams ir socialinei veiklai regionuose.

4. Pilotinių projektų rezultatų:

4. 1.esamos gerosios Lietuvos bei užsienio socialinio verslo praktikų ir sukurtos kompleksinės integralių darnaus vystymosi procesų metodologijos būtų plėtojamos visoje Lietuvoje;

4.2. dvigubai sumažėjęs asmenų, esančių skurdo zonoje, skaičius – iki 2025 m. pabaigos;

4.3. valstybės atsparumo krizinėms situacijoms padidinimas, valstybės rezervo, naudojant vietinius išteklius sukūrimas, išvengiant spartaus valstybės finansinių įsipareigojimų augimo.

5. Įtraukti aktyvius Lietuvos piliečius, bendruomenių lyderius, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (LSVVT) ir Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) atstovus į Lietuvos regionų ateities vizijos kūrimą bei įgyvendinimą, prisidėti prie įrodymais pagrįstų viešojo sektoriaus valdymo sprendimų argumentų kūrimo, skatinant regionų raidos mokslinius tyrimus.

 

LMS pirmininkas prof. dr. Dalius Serafinas

LSVVT pirmininkė Dalia  Matukienė