Vytauto Didžiojo universitete (VDU) nuo birželio pradėjo darbą Bendruomenės gerovės ir Lygių galimybių koordinatorės. Naujos pareigybės atsirado siekiant ne tik atliepti besikeičiantį darbuotojų požiūrį į darbą ir vertybes, bet ir Universiteto ambiciją kurti darnią bei susitelkusią bendruomenę.
Palankus psichosocialinis organizacijos klimatas
„Gerovei vadovauti negalima! Ją galima kurti, puoselėti, sudaryti sąlygas skleistis, formuojant bendraminčių palaikančią aplinką ir „mes“ jausmą“, – tokia nuostata vadovaujasi dr. Viktorija Starkauskienė, užėmusi Bendruomenės gerovės koordinatorės pareigas.
Kartu su Lygių galimybių koordinatorės pareigas užėmusia Laura Lapinske, V. Starkauskienė bus atsakinga ne tik už jau esamų gerovės ir įtraukties iniciatyvų puoselėjimą, bet ir naujų idėjų generavimą ir koordinavimą, siekiant užtikrinti darbuotojų gerovę ir kurti bendrumą. Abi koordinatorės vykdys iniciatyvas, skirtas prisidėti prie sveiko darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo balanso užtikrinimo. „Tai ypač aktualu pastaruoju metu, kai visuomenėje matome emocinės ir fizinės sveikatos blogėjimo simptomų ir vis daugiau darbuotojų perdegimo“, – teigia koordinatorė.
Lygių galimybių koordinatorės pareigas einanti L. Lapinskė taip pat vykdys veiklas, susijusias su lygių galimybių užtikrinimu ir antidiskriminacinės politikos įgyvendinimu. Naujų pareigybių atsiradimui didelę įtaką turėjo lyčių lygybės projektas SPEAR, kurio komanda jau keletą metų dirba prie lyčių lygybės ir lygių galimybių Universitete klausimų. 2021 m. buvo parengtas ir patvirtintas VDU Lyčių lygybės planas, kurio viena iš kūrėjų prof. Natalija Mažeikienė pabrėžia, jog lyčių lygybės ir lygių galimybių užtikrinimui nepakanka rengti ir tvirtinti dokumentus. Reikalingi ne tik institucinės politikos, procedūriniai, bet ir socialiniai bei kultūriniai pokyčiai organizacijoje.
„Pareigybė taip pat atsirado iš augančio poreikio užtikrinti sklandų lygių galimybių politikos įgyvendinimą, gerinti darbo sąlygas, kurti patrauklesnę darbo aplinką, siekti palankesnio psichosocialinio organizacijos klimato plačiąja prasme, išmokti pastebėti ir užkirsti kelią bet kokioms diskriminacinėms praktikoms“, – sako L. Lapinskė.
Vienas iš VDU strateginių tikslų yra užtikrinti žmogaus teises, orumą, nediskriminavimą, lygias galimybes ir įvairovę lyčių, amžiaus, rasės, religijos, kalbos, kultūros, negalios ir socioekonominiu pagrindais. Bendradarbiaudama su Negalios koordinatore Migle Janušauskaite, L. Lapinskė vykdys prevencines, šviečiamąsias veiklas, asmeninio tobulėjimo mokymus, susijusius su tarpusavio pagarba ir antidiskriminacinėmis nuostatomis grįstos kultūros užtikrinimu universiteto bendruomenėje. Lygių galimybių koordinatorė taip pat bus iš dalies atsakinga už vidinės bei išorinės komunikacijos tobulinimą, siekį pagerinti mažiau reprezentuojamų grupių reprezentaciją tiek komunikacijos, tiek sprendimų priėmimo lygmenyje.
Šiuo metu taip pat baigiamas rengti VDU seksualinio priekabiavimo ir smurto lyties pagrindu prevencijos tvarkos aprašas. Birželį jau įvyko ir pirmieji seksualinio priekabiavimo mokymai bendruomenei, kurių metu Lygių galimybių koordinatorė pristatė mokymų dalyviams(-ėms), kaip atpažinti ir kaip elgtis galimai patyrus neetišką elgesį savo ar kito(s) bendruomenės nario(-ės) atžvilgiu.
Svarbiausia – bendruomenės dialogas
Abi darbuotojos pabrėžia norinčios suvaldyti bendruomenės lūkesčius: darnios ir susitelkusios bendruomenės bei prielaidų gerovei ir lygybei kūrimas – tai ilgalaikis procesas, paremtas universiteto istorija, vertybėmis, tradicijomis, organizacine kultūra bei kultūrinėmis nuostatomis. Svarbiausia čia – bendruomenės dialogas, kuriame svarbų vaidmenį vaidina visi(-os) – tiek akademinių ir neakademinių padalinių vadovai(-ės), tiek visi(-os) darbuotojai(-os).
„Šiandien, kaip niekada, šiose pozicijose reikalingas tvarus ir sisteminis požiūris bei visos bendruomenės įsitraukimas. Darni ir susitelkusi bendruomenė – tai nauda ne tik Universitetui, bet ir patiems darbuotojams, šiandien ypač vertinantiems bendrumo jausmą ir santykius darbe bei galimybę jį derinti su asmeniniu gyvenimu, – tvirtai tuo tiki V. Starkauskienė, besidominti darbo prasme ir reikšme žmogui. – Šiandien pokyčiai darbo rinkoje rodo, kad darbuotojams darbas vis mažiau turi absoliučią reikšmę, t. y., darbas jau nėra tik pragyvenimo šaltinis. Jie vis labiau vertina darbą dėl jo turinio ir kuriamos vertės, prasmės, santykių ir bendraminčių palaikančios aplinkos, savirealizacijos ir savo stiprybių įgalinimo veikloje bei galimybės derinti darbą su šeimos įsipareigojimais.“
Greta įvairių teigiamos bendruomenės patirties kūrimo ir iniciatyvų koordinavimo laukia daug nematomo analitinio darbo: nuo instrumento universiteto darbuotojų gerovei vertinti kūrimo, apklausų atlikimo iki grįžtamojo ryšio analizės, pokyčio iniciatyvų bei lygių galimybių politikos įgyvendinimo Universitete. Svarbiausia užduotis, kurią kelia abi darbuotojos – išlaikyti ir stiprinti tai, kas jau yra gerai, bei teikti sprendimus tam, kas šiuo metu kelia susirūpinimą.
Pasak L. Lapinskės, išgirsti ir spręsti esamas problemas yra viena pagrindinių abiejų koordinatorių užduočių, tačiau taip pat svarbu atpažinti, kas mūsų bendruomenėje jau yra gerai, ką galėtume tęsti, stiprinti ir pabrėžti: „Tik pradėjusi eiti šias pareigas sužinojau, kad Universitetas siūlo darbuotojams(-oms) tiek daug įvairių papildomų naudų. Tai ir kalbų mokymasis, ir sveikatinimosi galimybės, ir visapusiškas tobulinimasis bei kvalifikacijos kėlimas. Stengsimės apie tai daugiau kalbėti, informuoti ir raginti darbuotojus(-as) labiau įsitraukti ir pasinaudoti universiteto teikiamomis galimybėmis augti.“
Bendradarbiaudamos su bendruomene, įsiklausydamos į jos narių problemas ir lūkesčius abi koordinatorės tikisi pamažu judėti link teigiamų pokyčių Universitete, kur visi(-os) jaustųsi išgirsti(-os), pastebėti(-os) ir vertinami(-os).
Anot V. Starkauskienės, įtrauki ir motyvuojanti Universiteto aplinka, emociniai ryšiai ir bendrumo jausmas ilgalaikėje perspektyvoje leis tiek esamiems, tiek būsimiems darbuotojams jausti didesnį pasitenkinimą darbu ir taip dar labiau prisidėti prie jauno žmogaus ugdymo, pokyčio visuomenėje ir šalies pažangos kūrimo, mokslo raidos užtikrinimo bei tvarių partnerysčių.