Įvadinis žodis Eugenijos Šimkūnaitės bibliografijai
Pabaiga. Pradžia – Nr. 9
Daugiau knygų E. Šimkūnaitė nebespėjo parengti ir išleisti, – pritykojo giltinė. Palaidota Tauragnų kapinėse šalia tėvų. Tauragnai nepamiršo savo žiniuonės, čia pasitinka ją primenantys ženklai: auga, žydi ir uogas nokina žmonių pasodintas Gesios vyšnių sodas, ošia jos vardu pavadintai mokyklai padovanotas miškas, gražiai sutvarkyta jos ir tėvų kapavietė. Daktarė pagerbta vietos muziejuose, prisimena E. Šimkūnaitę ir visa Lietuva. Vilniuje, Lazdynų mikrorajone, jos vardu pavadinta gatvė, E. Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondas kviečia į memorialinę ekspoziciją, įrengtą daktarės bute Erfurto g., o greta esančiame parkelyje pastatytas atminimo akmuo su prasmingais daktarės žodžiais: „Saulele, Motule, dangun eidama, neaplenk Žemės mūsų.“ (skulptorius – Jonas Gencevičius). Kaune įsikūrusio Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus pasididžiavimas – Žiniuonės skulptūra, sukurta ukrainiečių skulptoriaus Spartako Britano.
Ir po E. Šimkūnaitės mirties jos publikacijų srautas nesumažėjo. Nuo 1997 iki 2021 metų suskaičiavau 129 pozicijas. Daugiausia tai perspausdinti ankstesni straipsniai straipsneliai, patarimų patarimai, tačiau pasirodo ir naujų, parengtų iš rankraščių. O knygų susidarytų gera lentynėlė. Pirmoji pomirtinė kregždė – Lietuvos tūkstantmečio metais Tauragnų žmonėms ir jų kaimynams padovanotos Saulės dukters Indrajos mitologinės sakmės, savitas tarme užrašytas epas, pakylėjęs mylimą kraštą, pasaulio centrą ir dvasinę tėvynę į senų garbingų genčių gretas. „Indrajos žemė – tai visa, ką akys užmato, įlipus Salako bažnyčios bokštan. Tai buvo išmintingiausias ir sveikiausias kraštas…“ („Indraja – Saulės duktė“). „Tauragniškiams miestas – tik Tauragnai, Kaunas, Vilnius, Utena – tik miesteliai“, ne kartą yra sakiusi ir rašiusi.
Toliau žiniuonės palikimą iš peties ima skelbti „Žuvėdros“ leidykla, ir viena po kitos 2001–2016 m. dienos šviesą išvysta šešios knygos: „Gyvenimo receptai…“, „Gyvenimo paslaptys ir lemtys“, „Gyvenimas be tablečių…“, „Sveiko gyvenimo receptai“, „Eugenijos Šimkūnaitės receptų rinkinys“ ir „Horoskopai“. Tris pirmuosius leidinius parengė Alijušas Grėbliūnas, ketvirtą – talkinant Arūnui Girėnui, penktą sudarė Birutė Karnickienė, o šeštą – Stasys Lipskis. Knygas išpirko, vadinasi, žmonėms E. Šimkūnaitės patarimai yra naudingi, padeda. Simboliška, kad leidinių pavadinimuose vyrauja žodis „gyvenimas“. Dar vieną gyvenimą teigiančią knygą „Sveiko gyvenimo paslaptys“, žiniuonės vaistažolių gidą, 2018 m. išleido „Obuolys“ (sudarė Valdas Sasnauskas), o Daiva Červokienė 2016 m. parengė knygą „Kaip gydo medžiai“.
Kas mėnesį nuo 2015 metų versdami E. Šimkūnaitei skirtus spalvingus Tauragnų krašto kalendorius, gerdami pagal daktarės receptus užplikytą arbatą, o ištikus bėdai ieškodami jos patarimų, pamažu sulaukėme išskirtinės moters šimtmečio, 2020-ųjų metų, kuriuos Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Eugenijos Šimkūnaitės metais, o Utenos apskritis Tauragnus – Mažąja kultūros sostine.
Lietuvoje nedaug garsenybių, apie kurias būtų tiek daug rašyta, pasakota. E. Šimkūnaitei skirta literatūra apima kone 360 pozicijų, tad bibliografijoje yra suskirstyta į grupes. Pirmiausia tai filmai ir garso įrašai. Ko gero, svarbiausias – trumpas Henriko Šablevičiaus filmas „Žiniuonė“, sukurtas 1975 m. Kiti du daktarės šimtmečiui skirti filmai yra ilgesni, autentiškos medžiagos sėmęsi iš H. Šablevičiaus. Verta paklausyti ir tai pačiai progai parengto LRT Radijo įrašo.
E. Šimkūnaitės atminimui skirtų leidinių seriją pradėjo ir tęsė ištikimoji „Žuvėdra“, 2006 m. išleidusi knygą „Amžinai žydėk, Atminimo vyšnia“ (sud. Alijušas Grėbliūnas), o didžiojo jubiliejaus metais – „Eugenija Šimkūnaitė – Lietuvos legenda“ (sud. Stasys Lipskis), dar po metų – „Žydintys Eugenijos Šimkūnaitės metai“ (sud. Birutė Karnickienė ir Rasa Praninskienė). „Žuvėdros“ knygas gražiai papildė išskirtinio dizaino Kauno apskrities viešosios bibliotekos trijų dalių leidinys „Žiniuonės kišenė“, sudarytas Rimantės Tamoliūnienės.
Didžiąją dalį E. Šimkūnaitės atminimui skirtų kūrinių sudaro straipsniai įvairiuose leidiniuose – knygose, žurnaluose, laikraščiuose, kalendoriuose, enciklopedijose. Tarp jų yra pluoštas biogramų, kelios dešimtys atsiminimų, ypač daug straipsnių apie daktarės veiklą, susitikimus su ja bei knygų pristatymus ir apie sukaktis bei joms skirtus renginius. Iš sukakčių daugiausia dėmesio sulaukė, suprantama, garsiosios moters šimtmetis. Atskiras publikacijų grupes sudaro E. Šimkūnaitės nekrologai, straipsniai apie mirties metinėms skirtus renginius ir jos atminimo įamžinimą. Ypatinga bibliografijos dalis yra E. Šimkūnaitei skirtų eilėraščių ir dailės darbų (paveikslų, ekslibrisų) sąrašas.
Bibliografiją užbaigia išsami dalykinė rodyklė, kurioje daugiausia vietos užima įvairių augalų, taip pat ligų pavadinimai, maisto bei gėrimų receptai ir įspūdingas asmenvardžių sąrašas. Pagiriamojo žodžio nusipelno bibliografijos sudarytojos – Rita Kivilšienė, Jūratė Zvėgienė ir Eglė Akstinaitė-Veličkienė.
Akademikas Bonifacas Stundžia