Šiemet Žeimelyje, minint 200-ąsias mirties metines, atidengtas paminklas vienam iškiliausių Lietuvos mokslininkų – chemikui, fizikui Teodorui fon Grotusui (Freiherr Christian Johann Dietrich Theodor fon Grotthuß).
T. fon Grotusas gimė 1785 m. sausio 20 d. Leipcige, mirė 1822 m. kovo 26 d. Gedučiuose, Pakruojo r. Jis buvo kilęs iš senos evangelikų liuteronų baronų Grotusų giminės ir gyveno bei mokslinius tyrimus atliko šeimos dvare – Gedučiuose, už keliolikos kilometrų nuo Žeimelio. Tėvas – kompozitorius, pianistas Dytrichas Evaldas fon Grothusas.
T. fon Grotusas – elektrolizės, fotochemijos dėsnių atradėjas, pirmasis Lietuvos fizikas-chemikas, geologas. 1816–1818 m. tyrinėjo Biržų rajono Likėnų Smardonės mineralinius šaltinius, nustatė jų vandens sudėtį, tirdamas rodanidus atrado analitinės chemijos reakcijas, dabar jau tapusias klasikinėmis, sukūrė kelis analizės būdus. Jis padarė teisingą išvadą, kad sieros vandenilio susidarymas siejamas su kalcio sulfato ir organinės medžiagos sąveika.
T. fon Grotuso moksliniai atradimai – elektrolizės ir fotochemijos dėsniai – pasitarnavo kitų pasaulinio garso mokslininkų darbams ir buvo verti net dviejų Nobelio premijų (Nobelio premija įsteigta gerokai vėliau – 1901 m., tad ja negalėjo būti apdovanotas). Teodoro Grotuso vardu pavadinta Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto auditorija.
T. fon Grotuso skulptūros autorius – Kęstutis Balčiūnas, šį kūrinį sukūręs studijų metais Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) kaip diplominį darbą, paminklo pastatymo dienos laukė net 35 metus. Architektė – Kristina Rimienė .Šaltinis: Reformatų žnia, 2022, 2 (10).