Baltijos jūros parlamentinėje konferencijoje: stabdomas bendradarbiavimas su Rusijos parlamentu ir kitomis Rusijos institucijomis. Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Andrius Kupčinskas ir jo pavaduotoja Orinta Leiputė birželio 12–13 d. dalyvavo Stokholme vykusioje 31-ojoje Baltijos jūros parlamentinėje konferencijoje, kurioje kalbėta apie Baltijos jūros regiono ateitį, atsaką į Rusijos invaziją Ukrainoje, aptartos tvirtos demokratijos, žmogaus teisių apsaugos ir darnaus regiono vystymosi temos.
Kaip akcentuoja Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Andrius Kupčinskas, Baltijos jūros parlamentinė konferencija nekeičia savo pozicijos Ukrainos klausimu ir griežčiausiai smerkia Rusijos Federacijos vykdomą agresiją Ukrainoje: visiškai nepateisinamą, plataus masto karinį puolimą prieš Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir žmones. „Su skausmu matome, kad kiekvieną dieną nekalti žmonės niekingai žudomi, atakuojami ir verčiami bėgti iš tėvynės baimindamiesi dėl savo šeimų, draugų ir kitų bendrapiliečių gyvybių. Kasdieniai žiaurūs, nežmoniški išpuoliai prieš Ukrainą, jos civilinės ir kritinės infrastruktūros naikinimas kelia vis didesnę grėsmę taikai, stabilumui, demokratijai visoje Europoje ir pasaulyje“, – pabrėžia A. Kupčinskas.
Seimo Kultūros komiteto pirmininko prof. Vytauto Juozapaičio pranešimas: parlamentaras pakviestas tapti Europos kultūros parlamento nariu. Į Seimo Kultūros komiteto pirmininką Vytautą Juozapaitį kreipėsi Europos kultūros parlamento vadovas, ambasadorius Karl-Erikas Normanas (Karl-Erik Norrman), informuodamas, kad Europos kultūros parlamento Skyrimų komitetas nusprendė kviesti Vytautą Juozapaitį tapti nauju Europos kultūros parlamento nariu. Komiteto pirmininkas pažymėjo, kad jo nariai galės susitikti su V. Juozapaičiu, kai susirinks į savo sesiją Kaune šių metų rugsėjo 9–11 d.
Lietuvos įvaizdis pasaulyje. Birželio 17 d. posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija aptarė Lietuvos įvaizdžio užsienyje geopolitinių pokyčių kontekste ir pasipriešinimo propagandai klausimus, Lietuvos ir diasporos sporto problemas bei Pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizavimo klausimus bei priėmė dvi rezoliucijas.
Komisijos narys, žymus Lietuvos ir Kanados rašytojas Antanas Šileika akcentavo stiprėjantį teigiamą Lietuvos įvaizdį užsienio žiniasklaidoje, ypač tai tapo matoma dėl tvirtos Lietuvos pozicijos karo Ukrainoje metu. Komisijos narė, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė, Nepriklausomybės Akto signatarė Laima Andrikienė pabrėžė, kad „teigiamas Lietuvos įvaizdis daugiau yra demokratiniame pasaulyje, bet autokratiniai režimai formuoja Lietuvos įvaizdį visiškai ne Lietuvos naudai“.
Krašto apsaugos ministro patarėjos Kamilė Šeraitė ir Aušra Kudirkaitė pristatė Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atliekamą darbą, formuojant Lietuvos, kaip vykdančios įsipareigojimus, patikimos NATO narės įvaizdį. Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento direktorius Marius Janukonis pristatė Užsienio reikalų ministerijos atliekamą darbą, formuojant teigiamą Lietuvos įvaizdį užsienyje, ir pasidžiaugė išaugusiu užsienio žiniasklaidos dėmesiu Lietuvai. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė pristatė Lietuvos laisvės kovų, pasipriešinimo okupacijai ir valstybės istorinės atminties politiką.
Komisijos nario pavaduotojas Laurynas Misevičius iš Jungtinių Amerikos Valstijų, ilgametis Pasaulio lietuvių bendruomenės sportinių renginių organizatorius, pasidžiaugė, kad komisija svarsto ir sporto reikalus. Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas pristatė pasiruošimą šių metų liepos 14–17 d. Druskininkuose vyksiančioms Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms, į kurias suvažiuos lietuviai iš 23 pasaulio šalių. Komisijos pirmininkas Jonas Bružas iš Jungtinių Amerikos Valstijų apžvelgė institucijų atsakymus į Seimo IV (pavasario) sesijoje komisijos priimtas rezoliucijas.
Tauragės žalioji misija – modelis visai savivaldai. Metiniame pranešime Lietuvos Prezidentui pabrėžus savivaldos svarbą, siekiant aplinkosaugos ir klimato valdymo tikslų, Seimo narys Romualdas Vaitkus atkreipia dėmesį, kad iš Tauragės pavyzdį gali imti visa Lietuva. R. Vaitkaus pastebėjimu, konkretus miestas tarp Prezidento G. Nausėdos metinių pranešimų paminėtas pirmą kartą. Tauragės savivaldybę Prezidentas išskyrė skaitydamas metinį pranešimą. „Lietuvos savivalda gali atlikti reikšmingą vaidmenį, stiprinant aplinkosaugą bei kovojant su klimato kaita. Kartais pakanka jai tiesiog netrukdyti. Neseniai Vilnius ir Tauragė parodė sveikintiną ambiciją, prisijungę prie 100 Europos Sąjungos miestų, siekiančių klimatui neutraliais tapti dar iki 2030 metų“, – sakė G. Nausėda.
2021 m. kovą dabartinė Vyriausybė įvardijo tris pagrindinius šios kadencijos prioritetus: žaliasis kursas, skaitmenizacija, švietimas. Viena europinio žaliojo kurso misijų yra 100 miestų paversti klimatui neutraliais iki 2030 m. Vilnių ir Tauragę į šį šimtuką atrinko Europos Komisija.