Referendumas dėl pilietybės. „Planuojant 2024 m. pilietybės referendumą, būtina tikslinti jo formuluotę“, – ragina Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas. Galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę, turint kitą, – tai ne privilegija, o valstybės inkaras pasaulio lietuviams, kad ir kur jie gyventų, pabrėžia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas, birželio 19 d. įvykus pasiruošimo pilietybės referendumui darbo grupės pirmajam susitikimui.
Parlamentaro teigimu, iki 2024 m. politikai, institucijos, visuomenės veikėjai telksis ir dės pastangas, kad referendumas ne tik įvyktų, bet ir pavyktų. Sėkmės garantiją užtikrins skaidri, aiški formuluotė rinkėjams. „Praėjęs referendumas 2019 m. buvo prastai paruoštas, jo teiginys buvo klampus ir dviprasmiškas. Seime nebekartosime tokios klaidos, neapvilsime pasaulio lietuvių. Todėl dabar ypač svarbu sukurti tikslią formuluotę“, – mano pilietybės referendumo darbo grupės narys A. Bagdonas. Jo manymu, vertėtų atsisakyti sąvokos „dviguba pilietybė“, kuri daliai balso teisę turinčių piliečių atrodo kaip privilegija. „Mūsų tikslas – ne dviguba pilietybė, o garantija užsienyje gyvenantiems žmonėms niekada neprarasti ryšio su Lietuva, kad jie, grįžę čia, galėtų gyventi visavertį gyvenimą, kokį suteikia pilietybė“, – sako A. Bagdonas.
Valstybės herbas bus naudojamas ant transporto priemonių valstybinių numerių. Seimas priėmė Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2023 m. spalio 1 d. nutarta leisti Lietuvos valstybės herbą naudoti ant motorinių transporto priemonių ir jų priekabų valstybinio registracijos numerio ženklų.
Pasak šio pasiūlymo iniciatoriaus Seimo nario Andriaus Kupčinsko, ši idėja nėra unikali. „Bent penkiose Europos Sąjungos valstybėse, Šveicarijoje taip pat naudojami valstybės tapatybės simboliai, simbolika automobilių numeriuose. Aš manau, mes taip pat turėtume labiau kasdienybėje naudoti savo tapatybės simbolius“, − teigė parlamentaras. Jo įsitikinimu, tai yra nemokama valstybės reprezentacija, faktiškai nekainuojanti, kai piliečiai dažnai keliauja, atostogauja ir visoje Europoje reklamuoja savo šalį.
„Lietuvos Respublikos automobilių valstybinių numerių šriftai yra vieni didžiausių Europos Sąjungos šalyse. Daugelyje jų raidžių ir skaičių kombinacijos siekia 7–8 simbolius, tuo metu pas mus – tik 6. Todėl Lietuvos Respublikos automobilių valstybiniuose numeriuose yra pakankamai vietos, kurios užtektų tinkamai įterpti Vyčio ženklą“, – teigia iniciatorius aiškinamajame rašte.
Didės šauktinių ir kariūnų skaičius. Seimas nusprendė didinti šaukiamų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą karių, taip pat Karo akademijos kariūnų ir Lietuvos kariuomenės civilių darbuotojų, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių ribinius skaičius. Pagal priimtas pataisas, šaukiamų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą karių skaičiaus ribos sieks nuo 3 400 iki 4 400 (iki šiol buvo nuo 3 800 iki 4 000). Taip, pasak iniciatorių, bus pasiektas reikiamas Lietuvos kariuomenės dalinių užpildymas personalu, užtikrinant pakankamą, nepertraukiamą vienetų komplektavimą ir kovinį rengimą.
Nustatytas didesnis maksimalus leistinas ribinis kariūnų skaičius sieks nuo 320 iki 440. Kasmet į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją bus galima priimti daugiau kariūnų ir taip nuosekliai didinti karininkų skaičių užtikrinti krašto apsaugos sistemai reikalingą karininkų poreikį.
Ribinis kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičius vietoj 1 500−4 000 sieks nuo 2 500 iki 5 000. Taip pat nutarta didinti Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių nuo 1 800 iki 2 050. Tai padaryta, atsižvelgiant į didėjantį kariuomenės civilinio personalo poreikį medicininės priežiūros, maitinimo, sandėlių, infrastruktūros priežiūros, aprūpinimo ir kitoms aptarnavimo paslaugoms teikti. Planuojama, kad 2023 m. bus pastatyti trys kariniai miesteliai Šiauliuose, Vilniaus rajone ir Šilalės rajone, o vien šių karinių vienetų infrastruktūros priežiūrai papildomai reikės apie 150 darbuotojų.
Siekiant įprasminti vieno žymiausių ir didžiausių XVII a. karvedžių Jono Karolio Chodkevičiaus nuopelnus, Lietuvos kariuomenės Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Žemaitija“ suteiktas Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio
Chodkevičiaus vardas.
JAV senatoriui R. Durbinui įteiktas aukščiausias Seimo apdovanojimas – A. Stulginskio žvaigždė. Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatiniai santykiai prasidėjo 1922 m. liepos 28 d., kai Lietuvos Prezidento pareigas ėjo Aleksandras Stulginskis.
R. Durbinas pirmą kartą į Lietuvą atvyko 1979 m., o 1990 m. stebėjo pirmuosius demokratinius atsikuriančios Lietuvos rinkimus. Senatorius po Sausio 13-osios įvykių Kapitolijuje ištarė frazę „There can be no perestroika without freedom in Lithuania“ (iš anglų k.: „perestroikos“ negali būti be laisvos Lietuvos“). Senatoriaus motina Ona Kutkaitė yra kilusi iš Lietuvos, iš Jurbarko.
Dėkodamas už apdovanojimą, R. Durbinas lietuvių kovą Sausio mūšyje palygino su ukrainiečių drąsa ir atsparumu šiuo metu vykstančiame kare. „Tegyvuoja Lietuva, tegyvuoja laisvė ir demokratija“, – sakė senatorius. Vilniuje R. Durbinas lankosi prieš NATO viršūnių susitikimo Madride renginius, kurie ypač svarbūs Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Seimas dar kartą pratęsė nepaprastosios padėties galiojimą. Nepaprastoji padėtis visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje įvesta nuo birželio 30 d. 00 valandų 00 minučių. Ji galios iki rugsėjo 15 d. 24 valandos 00 minučių. Taip pat išlaikomas nustatytas taikomų priemonių tęstinumas. Nepaprastosios padėties metu taikomos šios nepaprastosios priemonės:
1) valstybės rezervo naudojimas, siekiant užtikrinti tinkamas nuo karinės agresijos ir persekiojimo besitraukiančių užsieniečių priėmimo sąlygas, paramos Ukrainai teikimą, institucijų, dalyvaujančių valdant nepaprastąją padėtį, veiklos finansavimą bei siekiant pašalinti kilusią grėsmę pirmaeiliams Lietuvos nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai;
2) sustiprinta nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto (toliau – svarbūs objektai) apsauga;
3) sustiprinama Europos Sąjungos (ES) išorės sienos apsauga, taikant įstatymuose ir specialiuosiuose planuose nustatytas priemones. Asmenys, ketinantys kirsti ar kirtę ES išorės sieną tam nenustatytose vietose, į Lietuvos teritoriją negali būti įleidžiami;
4) užsieniečių, vykstančių pagal specialiąją tranzito schemą, tranzitas per Lietuvos teritoriją vyksta laikantis Lietuvos užsienio reikalų ministerijos nustatytų ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba suderintų sąlygų;
5) užsieniečių vizų režimo sugriežtinimas (sustabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Lietuvos užsienio reikalų ministerija);
6) pasienio ruože transporto priemonių ir asmenų bei jų bagažo tikrinimas įstatymų nustatyta tvarka, siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, kitokias pavojingas medžiagas.