Birželio 27 d. Seimo narė, prof. habil. dr. Vilija Targamadzė surengė spaudos konferenciją,
kurioje kartu su švietimo bendruomenės atstovais aptarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą Pedagogų karjeros modelio aprašo projektą. Parlamentarės teigimu, šis projektas nėra adekvatus mokytojams ir pagalbos specialistams vykdomoms funkcijoms, kelia pedagogų susirūpinimą, todėl jį reikia tvarkyti. Pasak profesorės, šis aprašas, kuris yra skirtas ne tik bendrojo ugdymo mokykloms, bet ir dirbantiems profesinio ugdymo įstaigose, darželiuose ir kitose institucijose, kelia daug neaiškumų – nuo pareigybių terminų, pedagogams priskiriamų funkcijų iki finansavimo galimybių.
„Mokytojai, mokyklų vadovai, švietimo profsąjungų, ugdymo mokslo mokslininkai, švietimo ekspertai, tėvai ir kitos visuomenės grupės reiškia nepasitenkinimą šiuo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikiamu aprašu. Pirmiausia nepakankamai aiškios numatomos funkcijos pedagogų pareigybėms, jų loginis suskirstymas. Pavyzdžiui, ką reiškia „patyręs mokytojas“? Apie kokį mokytojų tobulėjimą ir profesinę karjerą galima kalbėti, jeigu pareigybių kvota yra išpildyta ir mokytojui reikia laukti 4–5 metus? Kada mokytojui dirbti su mokiniais, kai patvirtinus visus tuos aprašo punktus, mokytojai bus nukreipti rinkti juos, o ne dirbti ugdomąjį darbą. Galų gale ministerija teigė, kad šio projekto įgyvendinimui reikia apie 200 mln. eurų. Nežinia, ar bus gauta tiek pinigų, ar bus apskritai įgyvendintas aprašas. Finansiniai klausimai visai nėra išspręsti“, – pažymėjo prof. habil. dr. V. Targamadzė.
Anot Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko, mokytojus labiausiai apstulbino „ŠMSM įžūlumas stumti šį projektą“: „Mokytojai šiam aprašui ir jo skubai nepritaria. Jis nepagrįstas ir remiasi klaidingomis prielaidomis. Labai keista, kodėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar Vyriausybė, apribodama pedagogų teisę kelti kvalifikacines kategorijas, nenori aukštesnės mokytojų kvalifikacijos ugdymo įstaigose, kai kartu kalbama apie geresnių mokymosi rezultatų ir aukštesnės kokybės siekį. Kalbant apie darbo sąlygas, matome, kad visi papildomi darbai kristų mokytojams. Visa tai sukelia sumaištį, kuri nesuteikia patrauklumo mokytojo profesijai, mažina jaunų žmonių norą ją rinktis“, – sakė A. Navickas.
Vilniaus Užupio gimnazijos istorijos mokytojas metodininkas, Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų tarybos koordinatorius Robertas Ramanauskas tvirtino, kad su šiuo modeliu supažindinus apie 20 Lietuvos mokytojų – dalykinių asociacijų atstovų, kilo didžiulis nepasitenkinimas: „Nei dalykinės, nei socialinės, nei politinės motyvacijos pagrįstumo šis dokumentas neturi. Jis pasirodo mokslo metų pabaigoje, nėra iki galo išviešintas. Jame daug neaiškumų, prieštaravimų, neaiški metodologija. Labai keistai atrodo nustatytos kvotos, kiek savivaldybėse turi būti mokytojų ekspertų, kiek patyrusių mokytojų. Neaiškios ir šios pedagogų kategorijos. Visi mokytojai, ar tai būtų pradedantysis, ar ekspertas, dirba tą patį darbą.“ R. Ramanausko teigimu, neadekvatūs yra ir užmokesčio apmokėjimo koeficientai tarp patyrusio ir pradedančiojo mokytojo, todėl neaišku, kas rinksis mokytojo profesiją. „Šiandien mes turime nemenką mokytojų trūkumą. Šis modelis ne tik paskatins išeiti iš darbo mokytojus, bet ir neskatins ateiti naujų. O dar kalbama, kad norima 2025 metais mokytojo profesiją padaryti prestižine“, – pratęsė R. Ramanauskas.
Seimo narės Laimos Nagienės teigimu, nerimą kelia tai, kad pedagogai apie aprašą nieko nežino. „Pirmiausia su šiuo aprašu reikia supažindinti visus pedagogus, mokyklas, kad ekspertai, metodininkai galėtų išsakyti savo pastabas, ir tik tada jį tvirtinti. Priešingu atveju bus taip, kaip su „Tūkstantmečio mokyklomis“, kai ugdymo įstaigos su pokyčiais supažindinamos kone paskutinės. Be to, kyla klausimas, ar šis aprašas nesuveiks taip, kad paskatins jaunus žmones nebesirinkti pedagogo profesijos“, – kalbėjo parlamentarė L. Nagienė.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. birželio 27 d. pranešimą