Įvertinti grėsmes eismo saugumui
„Tiek pradedantys, tiek ir patyrę vairuotojai gali būti nepasiruošę įvertinti pavojų eismui. Patys transporto priemonių vairuotojai sukelia net 67 proc. eismo įvykių. Fiksuojama daugybė atvejų, kai skaudžias pasekmes sukėlusių nelaimių priežastimi tapo aplinkybės, kai vairuotojas neteisingai numatė ar neatpažino pavojaus tam tikroje situacijoje“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros doktorantė Modesta Morkevičiūtė.
Tyrėjos teigimu, ši tendencija rodo, kad saugiam vairavimui labai svarbus gebėjimas aptikti, įvertinti ir tinkamai reaguoti į galimas grėsmes kelyje. Tikimybė patekti į autoįvykį labai sumažėja, kai vairuotojas turi gerus eismo pavojaus suvokimo įgūdžius. Todėl mokslininkai ir praktikai deda daug pastangų, kad surastų tinkamus būdus jiems tobulinti. Ji teigia: „Vairuotojų įgūdžiai nėra pastovūs. Jie gali keistis, priklausomai nuo turimų žinių, patyrimo ir kasdienio situacijų analizavimo. Vairuotojai gali išmokti atpažinti situacijos pavojingumo signalus ir pasirinkti mažiausiai rizikingą būdą išvengti grėsmės.“
Net ir sukaupus didelę vairavimo patirtį, praleidus ne vieną dešimtmetį kelyje, ne visada ištobulinami gebėjimai, reikalingi siekiant deramai vertinti grėsmę. Besimokantiems vairuotojams trūksta patirties, jiems prireikia daugiau laiko atpažinti ir suvokti grėsmę eismui. Patyrę vairuotojai yra labiau pasitikintys savo vairavimo gebėjimais, tačiau neretai nuvertina galimą grėsmę. Todėl tobulinti pavojaus suvokimo įgūdžius svarbu visoms vairuotojų grupėms.
Siekiant gerinti grėsmių suvokimą, įvairiose šalyse (pvz., Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Australijoje) kuriamos specialios priemonės. Dauguma jų paremtos vairavimo situacijas demonstruojančiais vaizdo įrašais. Vieną tokių priemonių parengė ir VDU Psichologijos katedros mokslininkės. „Tai – šiuolaikiška, patraukli, trumpa, bet realias eismo situacijas demonstruojanti, aktyviu besimokančiojo dalyvavimu paremta nuotolinė mokymo programa. Ji orientuota į bendrą grėsmių kelyje numatymą bei į atskirų gebėjimų, kurie sudaro pavojaus kelyje suvokimo kompetenciją, ugdymą“, – pasakoja viena iš projekto rengėjų doc. dr. Laura Šeibokaitė.
Programos metu vairuotojai įgyja reikiamų žinių ir atlieka praktines užduotis, taip formuodami ir tobulindami turimus įgūdžius, kaip išvengti pavojaus eismui. Demonstruojant įvairias vairavimo situacijas kompiuterio ekrane, pateikiant aktualią teorinę informaciją ir dalinantis praktiniais patarimais, vairuotojai mokomi dėmesingumo ir sąmoningumo, pratinami atpažinti pavojingas situacijas ir mokomi, kaip išvengti pavojaus. Lietuvoje sukurtą programą jau spėta išbandyti ir įvertinti: tyrime dalyvavo beveik 200 besimokančių ir patyrusių vairuotojų. Daugiau nei metus trukęs tyrimas parodė, kad dėl mokymų reikšmingai pagerėjo vairuotojų pasirengimas suvokti grėsmes kelyje.
„Tokie mokymai yra itin svarbūs, bet įgūdžius reikia tobulinti ir toliau. Vairuotojai turėtų nepamiršti nuolat vertinti eismo pokyčius ir ypač vengti pašalinės veiklos, nes ji nukreipia dėmesį nuo galimų grėsmių. Į jas galima reaguoti greičiau, jei žmogus stengiasi iš anksto suvokti kitų eismo dalyvių ketinimus, apie kuriuos pastarieji signalizuoja, pavyzdžiui, įspėjamaisiais transporto priemonės signalais, vairavimo trajektorijos keitimu, kūno judesiais ir kt.“, – pasakoja doc. dr. L. Šeibokaitė.
Pasak docentės, Lietuva eismo saugumo srityje iki šiol pasižymi ne itin džiuginančia statistika. 2019 m. Lietuva užėmė šeštą vietą Europos Sąjungoje pagal žuvusiųjų kelyje skaičių milijonui gyventojų (67), o 2021-aisiais šioje kategorijoje nukrito į devintąją vietą. „Nors paskutiniaisiais metais eismo saugumo situacija Lietuvoje gerėjo, tačiau vis dar esame tarp tų Europos Sąjungos šalių, kuriose žuvusiųjų keliuose skaičius milijonui gyventojų yra itin didelis. Šią statistiką galima koreguoti efektyvumą įrodžiusiomis priemonėmis – programomis, ugdančiomis gebėjimus suvokti grėsmes kelyje“, – teigia mokslininkė.
Pavojaus kelyje suvokimo gebėjimų ugdymo programa ir jos efektyvumo tyrimas yra sudėtinė projekto „Pavojaus kelyje suvokimo mokymas skirtingose vairuotojų grupėse: galimybės, efektyvumas ir poveikis eismo saugumui“ (PaKelSuMo, finansavimo sutartis Nr. S-MIP-19-1, finansuojama LMT) dalis. Projektui vadovauja prof. dr. Auksė Endriulaitienė. Kartu šį projektą vykdo dr. Rasa Markšaitytė ir dr. Justina Slavinskienė.
Modesta Morkevičiūtė,
doc. dr. Laura Šeibokaitė