Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius habilituotas mokslų daktaras, geografas, geologas, okeanologas Vytautas Gudelis gimė 1923 m. liepos 17 d. Kaune, Lietuvos kariuomenės gydytojo Kazimiero Gudelio ir Monikos Šiškaitės-Gudelienės šeimoje.
Mokslininkas gyvenimo kelyje sutiko savo didžiąją meilę – Baltiją – ir to pakako, kad šešiems dešimtmečiams būtų atsidėta Baltijos jūros, jūros krantų, pajūrio kopų dinamikos tyrimams. 2017 m. liepos 17 d. Vytauto Gudelio gyvybė užgeso. Ateinančiais metais minėsime akademiko 100-ąsias gimimo metines.
Būsimasis mokslininkas nuo vaikystės domėjosi tolimų kraštų geografija, susirašinėjo su kitų šalių gamtininkais, keliautojais, buvo įstojęs į jūrų skautus. 1939 m. žurnale „Kosmos“ jis paskelbė pirmąjį savo straipsnelį geografijos tematika „Naujosios Gvinėjos šerdis“. 1930–1941 m. mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje, o 1941-aisiais pradėjo geologijos studijas Vilniaus universitete. Vokiečiams uždarius universitetą, nuo 1943 m. dirbo Lietuvos geologijos tarnyboje. 1944–1947 m. Vilniaus universitete studijavo geografiją. 1947–1950 m. buvo šio universiteto Geologijos ir Fizinės geografijos katedrų vyresnysis dėstytojas.
1951 m. V. Gudelis paskirtas tuometinio Lietuvos TSR mokslų akademijos Geologijos ir geografijos instituto moksliniu sekretoriumi, sektoriaus vadovu, vėliau – Geografijos skyriaus vadovu, Geografijos instituto direktoriumi. 1954 m. apgynė geologijos ir mineralogijos mokslų kandidato disertaciją „Baltijos jūros geologinė raida vėlyvajame glaciale ir postglaciale Lietuvos TSR ir Kaliningrado srities ribose“. 1956 m. jam suteiktas vyresniojo mokslinio bendradarbio vardas. 1959 m. V. Gudelis tapo Valstybinės premijos laureatu. 1968 m. apgynė geografijos mokslų daktaro disertaciją „Pabaltijo reljefas ir kvartero dariniai“. 1969 m. V. Gudeliui suteiktas profesoriaus vardas. 1980 m. mokslininkas išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu, 1994 m. – tikruoju nariu (akademiku).
V. Gudelis buvo ne tik geografas, bet ir geologas. Jo moksliniai barai – įvairiašakiai. Publikacijos apima apie 15 mokslo krypčių. Jis pirmasis Lietuvoje pradėjo kompleksinius Baltijos jūros geologijos, krantotyros, eolodinamikos ir neotektonikos tyrimus, o vėliau šiuos darbus sujungė su ekologija. Dalyvavo formuojant lietuviškosios geografinės kraštotvarkos pagrindus. Dar 1960 m. V. Gudelis sudarė pirmuosius Pabaltijo ir Lietuvos neotektoninius žemėlapius, paskelbė Kuršių marių nuosėdų ir Baltijos jūros dugno reljefo žemėlapius. Išleido didelius veikalus: „Baltijos jūra“ (1960) ir „Kuršių nerija“ (1970 ).
Ilgamečių tyrimų rezultatai paskelbti kolektyvinėse monografijose: „Baltijos jūros geologija“ (1976 m. – rusų kalba, 1982 m. – lenkų kalba) ir „Baltijos jūros kvartero istorija“ (1979 m. – anglų kalba kartu su L. K. Königssonu). 1998 m. išleido monografiją „Lietuvos įjūris ir pajūris“.
Dideli V. Gudelio nuopelnai, kuriant lietuvišką geografijos ir geologijos terminiją. Tai rodo ir jo parengti leidiniai: „Geologijos ir fizinės geografijos terminų žodynas“ (1956 m. – rusų ir lietuvių k.), „Geologinių terminų žodynas“ (1953 m. – šešiomis kalbomis: lietuvių, rusų, vokiečių, anglų, prancūzų, lenkų), „Jūros krantotyros terminų žodynas“ (1993 m. – lietuvių, rusų, vokiečių, anglų k.). Parengė unikalų leidinį „Lietuvos pajūrio žvejų marinistikos įvardai“ (2006).
1963–1982 m. profesorius buvo žinomo tarptautinio Baltijos jūros geologijos ir geografijos mokslinio leidinio „Baltica“ sudarytojas ir redaktorius. 1960 m. išleisti jo redaguoti mokslo darbų rinkiniai (anglų k.), skirti XIX tarptautiniam geografų kongresui Stokholme ir Tarptautinio geologų kongreso XXI sesijai Kopenhagoje.
1958–1990 m. V. Gudelis redagavo mokslinį leidinį „Geografijos metraštis“ (27 tomus), dirbo daugelio kitų leidinių redakcinėse kolegijose: „Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija“ (1–3 tomai), „Lietuviškoji tarybinė enciklopedija“ (1–12 tomai), „Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. B serija: Chemija, technika, fizinė geografija“ (1981–1989 m.), „Moksliniai pranešimai“ (1–11 ir 14–15 tomai). Buvo populiarių leidinių – „Mūsų gamta“, „Mūsų girios“ ir kt. redakcinių tarybų ir kolegijų nariu. Mokslininkas rašė pratarmes knygoms, albumams, vertė į lietuvių kalbą mokslo knygas ir straipsnius, recenzavo leidinius.
Apie Lietuvos jūros tyrinėtojų ir paties V. Gudelio pasiekimus buvo minėta daugybėje tarptautinių kongresų ir simpoziumų. Jis lankėsi Suomijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Lundo, Turku, Helsinkio ir Upsalos universitetuose skaitė Baltijos jūros geografijos ir geologijos paskaitas. Daug kalbų mokantis mokslininkas buvo kviečiamas į įvairias tarptautines mokslo organizacijas. 1961 m. Varšuvoje V. Gudelis tapo Tarptautinės sąjungos kvarterui tirti (INQUA) ir jos komisijų nariu korespondentu, vėliau – Tarptautinės geofizikų ir geodezininkų sąjungos Holoceno komisijos nariu, įvairių užsienio mokslo organizacijų dalyviu.
Visą savo gyvenimą V. Gudelis dirbo pedagoginį darbą. Profesorius išugdė didelį būrį mokslininkų, dabar gerai žinomų specialistų. Vadovaujant V. Gudeliui, buvo parengtos 27 disertacijos geologijos ir geografijos mokslų kandidato (daktaro) laipsniui įgyti. Profesorius buvo aktyvus geografijos ir gamtos mokslų žinių skleidėjas, jūros krantų dinamikos tyrinėjimo mokyklos įkūrėjas ir vadovas, žemės plutos naujausių judesių (neotektonikos) tyrimų pradininkas Lietuvoje, savo darbais pelnęs tarptautinį pripažinimą. Įvertindamas mokslininko veiklą, tiriant Baltijos jūrą ir jos krantus bei plėtojant tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą, 1992 m. Upsalos universitetas V. Gudeliui suteikė garbės daktaro vardą. 1995 m. jis išrinktas Europos Sąjungos krantų apsaugos asociacijos (EUCC) garbės nariu.
V. Gudelio autorystei priklauso apie septyni šimtai mokslo darbų, paskelbtų Lietuvos ir užsienio šalių mokslo leidiniuose bei periodikoje. Mokslo darbai suregistruoti 1994 m. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos išleistoje bibliografijos rodyklėje „Vytautas Gudelis“ (sudarytoja – Bronislava Kisielienė). V. Gudelio gyvenimas ir mokslinė veikla atskleista 2011 m. išleistoje monografijoje „Akademikas Vytautas Gudelis“ (sudarytojas ir mokslinis redaktorius – Algimantas Grigelis). V. Gudelio rankraštinis archyvas saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje, fonde F323. Tai itin vertinga Lietuvos geologijos ir geografijos paveldo dalis: rankraščiai, paskaitų konspektai, vertimai, tarnybiniai dokumentai, konferencijų, komisijų medžiaga, fotografijos, laiškai, raštai, atvirukai, asmens dokumentai.
Artėjant V. Gudelio gimimo šimtmečiui, akademinė bendruomenė tikisi naujų renginių ir aktyviai prisidės juos organizuojant. Autorė yra LMA Vrublevskių bibliotekos bibliografė. Ji dėkoja akad. Algimantui Grigeliui už pagalbą, rengiant šį straipsnį.
Bronislava Kisielienė