Gyvybė Žemėje egzistuoja dėl to, kad mus saugo magnetinis laukas. Jis veikia kaip skydas nuo nesaugios aplinkos – nuo Saulės sklindančios ir sveikatai pavojingos radiacijos. 
Už šią apsaugą turime būti dėkingi Žemės branduoliui. Jei jis atvėstų ir sustingtų, intensyvi Saulės spinduliuotė pažeistų mūsų ląsteles, labai pagausėtų vėžinių susirgimų. Saulės vėjui priešinasi magnetosfera, kuri yra išplitusi daug toliau už atmosferą, todėl Žemėje mes saugūs. Tačiau nuo apšvitinimo nepavyks išsisukti į Marsą keliausiantiems astronautams, mat Marse magnetinio lauko nėra. Pirmieji Marso kolonistai gaus panašią radiacijos dozę kaip ir Černobilį gesinę gaisrininkai. Tad greičiausiai jiems teks slėptis po planetos paviršiumi.
Saulėje vyksta termabranduolinės sintezės reakcija. Yra žinoma, kad už kelių milijardų metų Saulė taps tokia karšta, jog išgarins visas upes, ežerus, vandenynus ir planeta virs didele dykuma. Saulė plėsis ir taip padidės, kad praris Merkurijų ir Venerą, o galbūt ir mus. Tačiau prieš tai, gerokai anksčiau, mūsų civilizacijai nutiks kitas išbandymas – vietomis susikeis Žemės magnetiniai poliai. Apie visa tai – „Mokslo sriubos“ laidoje.
Laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti sekmadieniais 12 val. per LRT Plius bei www.mokslosriuba.lt.