Paroda „Kelias į Lietuvos Respublikos Konstituciją: Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 30“. 2022 m. Lietuvos Respublika švenčia dvi svarbias valstybingumo sukaktis – pirmosios demokratinės Lietuvos Valstybės Konstitucijos 100-metį ir šiuo metu veikiančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-metį. Minėdamas šias sukaktis, Seimas 2022-uosius paskelbė Lietuvos Valstybės Konstitucijos metais.
Pirmąją modernią, nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją parengė ir 1922 m. rugpjūčio 1 d. priėmė Steigiamasis Seimas. Šiandien veikiančią Lietuvos Respublikos Konstituciją parengė Aukščiausioji Taryba–Atkuriamasis Seimas, o referendumu 1992 m. spalio 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos piliečiai. Tai ilgiausiai galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija, ji atspindi 1990–1992 m. Lietuvos teisinę mintį ir įtvirtina svarbiausių Lietuvos politinių jėgų bei Lietuvos visuomenės kompromisą, kurio faktinis rezultatas – konstitucinis tvarumas, trunkantis jau trisdešimt metų.
Istorijos požiūriu neilgas trisdešimties metų laikotarpis Lietuvos konstitucinės teisės raidos požiūriu yra fenomenalus. Jis pagrindžia Lietuvos valstybingumo ir konstitucinio tęstinumo tradiciją, kurią įprasmino po penkiasdešimties okupacijos metų demokratiškai išrinktos Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo 1990 m. kovo 11 d. paskelbtas Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo aktas. Šio akto teisiniu pagrindu tapo 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos dokumentai – 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo deklaracija. Atkūrus Nepriklausomybę, tą pačią dieną buvo atkurtas ir sustabdytas 1938 m. Lietuvos Konstitucijos galiojimas, taip patvirtinant Lietuvos valstybingumo tęstinumą.
„Išskirtinis 1992 m. Konstitucijos bruožas yra jos priėmimo būdas – referendumas. 1920–1940 m. tris nuolatines Lietuvos Respublikos Konstitucijas priėmė Lietuvos Respublikos Seimas arba Lietuvos Respublikos Prezidentas. Dabartinė Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo priimta referendumu, balsuojant Lietuvos Respublikos piliečiams. Tai vienintelė Lietuvos Konstitucija, priimta referendumu. Beveik 81 proc. į referendumą atėjusių Lietuvos piliečių balsavo už Lietuvos Respublikos Konstituciją. Iš viso „taip“ pasakė beveik 1,5 mln. rinkėjų. Balsuodami už Konstitucijos priėmimą, Lietuvos piliečiai tapo simboliniais jos rengėjais“, – pažymi parodos kūrėjai.
Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus parengtą parodą Seimo lankytojų centre apžiūrėti galima iki rugsėjo 1 d.
2023-ieji paskelbti Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų bei Šventojo Juozapato metais. Seimas pritarė iniciatyvoms 2023-iuosius skelbti Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų bei Šventojo Juozapato metais. Taip siekiama pažymėti Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų 700-metį ir šventojo Juozapato kankinystės 400-metį.
Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų metais 2023-iuosius Seimas nutarė skelbti atsižvelgdamas į tai, kad 1323 m. sausio 25 d. Vilniaus miestas pirmą kartą buvo paminėtas rašytiniuose šaltiniuose, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Europai skirtuose laiškuose, kuriuose buvo pabrėžta Lietuvos ir Vilniaus, kaip valstybės sostinės, orientacija į Europą, siekiai, atsižvelgiant į etnopolitinės, kultūrinės ir konfesinės įvairovės sąveiką, kurti europinį valstybingumą, kaip priešingybę azijinei despotijai. Dokumente pabrėžiama, kad ši strategija išliko aktuali visą 1323–2023 metų laikotarpį.
Priimtame nutarime Seimas pažymi, kad 1623 m. lapkričio 12 d. kankinystės mirtimi Vitebske miręs graikų apeigų katalikas (unitas) šventasis Juozapatas (Ivanas Kuncevičius) tiesiogiai susieja Lietuvą ir Ukrainą, primindamas Graikų apeigų katalikų Bažnyčios istorinę ištikimybę Europai. Jis Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje ir Bazilijonų vienuolyne subrendo kaip iškilus dvasininkas, pasišventęs Unijinės Bažnyčios įtvirtinimui ir Krikščionių Bažnyčios vienybei, paskelbtas palaimintuoju 1643 m., o 1867 m. – šventuoju. Atsižvelgiant į tai, 2023-iuosius sutarta paskelbti Šventojo Juozapato metais.
Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad kitais metais bus minimos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-osios metinės, jau anksčiau yra nusprendęs 2023-iuosius paskelbti Klaipėdos krašto metais.
ESBO rezoliucija dėl karo Ukrainoje. Birmingeme baigėsi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinės asamblėjos (PA) metinė sesija − didžiausias ir svarbiausias ESBO PA metinis renginys. Asamblėjos plenarinėje sesijoje buvo svarstyta Lietuvos delegacijos inicijuota, o vėliau su Ukrainos ir JAV delegacijomis kartu parengta rezoliucija dėl karo Ukrainoje.
Tai daugeliu atžvilgių – neeilinė rezoliucija. Pirmiausia todėl, kad ją kartu teikė trys valstybės – Lietuva, Ukraina ir JAV. Ją priėmus plenariniame posėdyje, ji tapo stipriu sesijos akcentu – griežčiausia iš visų kada nors ESBO PA priimtų rezoliucijų. Rezoliucijoje Rusijos veiksmai įvardijami tokiomis sąvokomis, kaip karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui ir genocidas. Vladimiras Putinas įvardytas kaip tiesiogiai atsakingas už agresiją ir jos sukeltas pasekmes – beprecedentį gyvenamųjų namų, civilinių objektų, humanitarinių koridorių bombardavimą, draudžiamų ginklų naudojimą, kultūros paminklų griovimą, Ukrainos gyventojų žudymą, kankinimą, prievartavimą, grobimą ir trėmimą, okupuotų teritorijų rusifikaciją, tarptautinę humanitarinę teisę grubiai pažeidžiantį elgesį su karo belaisviais. Besąlygiškai atmetami bet kokie melagingi Rusijos argumentai, kuriais siekiama pateisinti jos karą prieš Ukrainą, ir reiškiama besąlyginė parama Ukrainos teritoriniam vientisumui, įskaitant Krymą. Pabrėžiama būtinybė taikyti baudžiamąją atsakomybę už minėtus nusikaltimus, įsteigiant specialųjį tarptautinį baudžiamąjį tribunolą. Atskiru punktu įvardijama Aleksandro Lukašenkos, kaip tiesiogiai remiančio Rusijos agresiją lyderio, atsakomybė.
Vaiką iki 12 metų auginantiems darbuotojams – papildoma poilsio diena. Seimas priėmė Darbo kodekso (DK) pataisas, kurios leis paprasčiau derinti šeimos poreikius su darbo įsipareigojimais. Viena iš svarbiausių naujovių – papildomos poilsio dienos suteikimas vieną vaiką iki 12 metų auginantiems darbuotojams. Pagal priimtus pakeitimus, šiems darbuotojams nuo rugpjūčio 1 d. bus suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas 8 valandomis per tris mėnesius). Dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę) bus suteikiamos darbuotojams, auginantiems du vaikus iki 12 metų, kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs.
Priimtomis pataisomis sutarta sudaryti galimybę dirbti ne visą darbo laiką darbuotojui, slaugančiam šeimos narį ar kartu su juo gyvenantį artimąjį. Tokia pat teisė bus suteikta ir darbuotojams, auginantiems vaikus iki 8 metų (šiuo metu tai galioja tik auginantiems vaikus iki 3 metų). DK įtvirtinta galimybė suteikti nemokamas atostogas slaugant ne tik sergantį šeimos narį, bet ir kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį. Pagal priimtas naujas nuostatas, darbdavys taip pat privalės suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jeigu jo prašymas susijęs su skubiomis šeimos priežastimis, pavyzdžiui, liga ar nelaimingu atsitikimu, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti. Pataisomis taip pat nutarta, kad darbo sutartis negalės būti nutraukiama darbdavio valia dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi DK numatytomis garantijomis.
Europos reikalų komitete – energetikos klausimai. Seimo Europos reikalų komitetui pristatytas Europos Komisijos (EK) komunikatas „REPowerEU“: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti“, įgyvendinantis veiksmų planą. Tikslas – greitai sumažinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, spartinant perėjimą prie švarios energijos ir suvienijant jėgas, kad būtų sukurta atsparesnė energetikos sistema ir tikra energetikos sąjunga. Veiksmų plane konstatuojama, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą turėjo neigiamų pasekmių energijos kainoms. Pagal šį veiksmų planą bus papildomai investuota 210 mlrd. eurų.
Komitetui pristatyta Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ priemonių ir rodiklių, kurie turi būti pasiekti iki pirmojo mokėjimo prašymo pateikimo EK, įgyvendinimo pažanga. Pirmąjį mokėjimo prašymą EK, pagal kurį tikimasi, kad Lietuva gaus 565 mln. eurų, planuojama pateikti 2022 m. rugsėjo mėn. Norint gauti lėšas, turi būti pasiekti 33 rodikliai iki 2022 m. III ketvirčio pabaigos.