(Eugenija Šimkūnaitė ir Konstantinas Regelis)
Konstantinas Regelis
Prisimindami vaistažolių žinovę, neprilygstamo žodžio meistrę, dažnai vadinamą Žolių karaliene, o artimiausių draugų – Lietuvos Ragana – habil. dr. Eugeniją Šimkūnaitę, prisiminkime ir jos mokytojus, kurie ne tik pastebėjo Tauragnuose gyvenusią išskirtinę mergaitę, miestelėnų vadinamą „pasiutusia Gese“, bet ir pastūmėjo ją eiti kitu keliu, nei numatė jos tėvas Pranas Šimkūnas.
Knygoje „Amžinai žydėk, Atminimo vyšnia…“ rašo provizorė, socialinių mokslų daktarė Regina Žukienė: „Vasaros laiku į Tauragnus atvažiuodavo pailsėti ir pasidairyti po apylinkes daug Lietuvos šviesuolių: mokslininkų, menininkų, rašytojų. <…>. Aplankydavo atvažiavę ir vaistinę, vaistininko šeimą. Juos svetingai priimdavo ir į palydovus pasisiūlydavo Gesė. Ji ir po ežerą pairstydavo, ir po miškus bei piliakalnius pavedžiodavo, Tauragnų istorijas bei padavimus papasakodavo. Svečiai mielai dalindavosi savo įspūdžiais, žiniomis iš sostinės ir pasaulio naujienomis. Taip bendraudama Eugenija buvo ne pagal savo metus išsilavinusi, mėgo skaityti ir viskuo domėtis.“
To meto įvykius aprašo ir pati E. Šimkūnaitė: „Atsirado sava valtis, drauge su ja ir vasara, ir svetimų: prof. S. Kolupaila, prof. K. Regelis, prof. K. Pakštas, tauragniškis aktorius K. Juršys su visa šutve artistų ir gal tuzinas gydytojų. <…> Man įdomiausia buvo su profesoriais S. Kolupaila ir K. Regeliu.“
1937 m., baigusi Utenos gimnaziją, E. Šimkūnaitė įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto farmacijos skyrių ir rengėsi būti vaistininke. Dar prieš žiemos atostogas surinkusi semestro įskaitas ir egzaminų minimumą, tikėjosi „lengvo minimumo“ ir kito semestro, tačiau greitai pajautė „profesorišką blogą“. Profesoriai K. Regelis, S. Kolupaila, A. Purėnas „ar visi drauge kyštelėjo nagus“. Kaip rašo E. Šimkūnaitė, „tik man buvo kraunama daugiau ir lupdavo iš manęs daugiau“.
Studijų metais jos slaugomas organinės chemijos aspirantas ir būsimasis sutuoktinis įžvelgė, kad Eugeniją labiau domino botanika, žydinčios lauko gėlės, kurioms skyrė didesnį dėmesį, nei pašnekovui, pakvietusiam pasivaikščioti po Vilniaus apylinkes. Vaistiniai augalai, universiteto botanikos sodo paslaptys ją vis labiau tolino nuo farmacijos link farmakognozijos.
1941 m. pavasarį E. Šimkūnaitė, išklausiusi kursą ir išlaikiusi egzaminus, atlikusi praktiką vaistinėse Kaune ir Tauragnuose, rašė: „Nedaug buvau uosčiusi mokslinio darbo, bet apsikrėtus tuo virusu jau buvau. Traukė universitetas.“ Parašius profesoriui J. Dagiui, jai buvo pasiūlyta vieta farmakognoziniame sode. Susitarusi ir „paragavusi bado Kaune“ ji, nieko nesakydama tėvams, išvyko dirbti į Vilniaus botanikos sodą. Šiame sode buvo didelė vaistinių augalų kolekcija. Ji labai įdomiai vedė studentams medikams biologijos darbus. Jos buvusi studentė vilnietė gydytoja Jankauskienė prisimena: „Eugenija <…> buvo graži, miela asmenybė. Visada nešiojo mėlyną angliškos Bostono medžiagos kostiumėlį ir avėjo tuo metu madingais juodais auliniais batais.“
1943 m. baigusi stažuotę, E. Šimkūnaitė gavo chemikės-vaistininkės diplomą. Praūžus Antrajam pasauliniam karui, ji dažnai užsukdavo į Kauno botanikos sodą. Šiandien sunku pasakyti, kaip būtų susiklostęs E. Šimkūnaitės gyvenimas, jeigu 1940 m. Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-gamtos fakulteto veikla nebūtų sustabdyta, o prof. K. Regelis nebūtų pasitraukęs iš Lietuvos. Jos širdyje dar vaikystėje prof. K. Regelio pasėtas grūdas padovanojo Lietuvai vaistažolių žiniuonę, gamtininkę, Kauno ir Vilniaus botanikos sodų puoselėtoją ir mylėtoją.
Prof. Konstantiną Regelį galima laikyti Kauno botanikos sodo tėvu. Jis dar 1936–1937 m. paskelbė mokslinėje spaudoje, kad kunigas pranciškonas Jurgis Ambraziejaus Pabrėža, kurio metus minėjome 2021 m., buvo ne tik labai darbštus žmogus, bet ir vienas iš didžiausių XIX a. mokslininkų, įnešęs didelį indėlį ne tik botanikos, bet ir medicinos bei farmacijos srityse, daug rašęs šiomis temomis, sukūręs farmakognozijos, farmacijos ir medicinos terminų žodyną.
Prof. K. Regelį (vok. Constantin Andreas von Regel) 1970 m. priglaudė jo protėvių žemė – Šveicarija. Nors jo kapas išnyko ir po truputį iškeliauja amžinybėn jo buvę studentai, Lietuvoje per jo gimtadienį, apie rugpjūčio 10 d. pražysta K. Regelio kurtame Botanikos sode jam dedikuoti jurginai „Constantin von Regel“. (Žr. https://www.vdu.lt/lt/jurginu-zydejimo-savaite-kaune-vainikuos-tarptautine-jurginu-paroda/constantin-von-regel/.)
Doc. dr. Judita Puišo
Autorė yra Kauno technologijos universiteto docentė