Šių metų birželio 3 d. Klaipėdos universitete įvyko XI Lietuvos geotermijos asociacijos (LGA) konferencija.
Jos dalyvius pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, pažymėdamas, kad „po mūsų kojomis glūdi didžiulis turtas, ir ateities kartos mūsų nesupras, jei mes juo nepasinaudosime“.
Konferencijos metu perskaityti šeši pranešimai. LGA pirmininkas dr. Feliksas Zinevičius pranešime „LGA veikla ir gairės ateičiai“, apžvelgęs Klaipėdos geoterminės jėgainės atsiradimo istoriją ir jos veiklos rezultatus 2001–2017 metais, priminė, kad, jėgainei dirbant, vienos šilumos kilovatvalandės kaina Klaipėdos mieste buvo tarp mažiausių Lietuvoje. Deja, dėl neatsakingo valdininkų požiūrio į pavyzdinį žaliosios energetikos objektą ir prastos jo vadybos, 2017 metais jėgainė buvo sustabdyta, nors tuo metu vykdė du Europos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ finansuojamus projektus.
Tačiau su tokia padėtimi nebuvo susitaikyta ir 2018 m. sausio12 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 pakeitimą, kuriuo UAB „Geoterma“ priskirtas antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės statusas. 2019 metais Seimo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo grupės (pirmininkas – Lauras Stacevičius), Lietuvos mokslininkų sąjungos (pirmininkas prof. dr. Jonas Jasaitis) ir LGA iniciatyva Seime buvo surengta konferencija, kurios rezoliucija skelbė: „Klaipėdos geoterminė jėgainė turi tapti geoterminės energijos mokslinių tyrimų ir gamybos centru, kurio pagrindinis tikslas – geoterminės energijos novatoriškų projektų panaudojimo energetikoje, balneologijoje, žemės ūkyje, žuvivaisoje ir akvakultūroje, o perspektyvoje ir elektros energijos gamyboje bei kitose srityse kūrimas ir įgyvendinimas.“
LGA nuo 1995 m. dalyvauja kas penkerius metus rengiamuose Pasaulio geotermijos kongresuose. Naujasis kongresas dėl COVID-19 pandemijos metu numatytų suvaržymų įvyko 2021 m. Reikjavike, Islandijoje. Šiame (WGC2020+1) kongrese geoterminės aktualijos nagrinėtos net 25 teminėse sekcijose. Kongreso deklaracijoje skelbiama, kad „galimai iki 2030-ųjų geoterminio šildymo ir vėsinimo sektorius gali išaugti net trejopai, o iki 2050-ųjų geotermijos panaudojimo augimo potencialas šildymui ir šaldymui turi padidėti dešimteriopai. Vien elektros energijos gamyboje – aštuonis kartus“.
Šiuo metu pasaulyje įrengtų geoterminių elektrinių galia sudaro apie 18 GW, o geoterminės šilumos įrenginių – apie 110 GW. Čia reikėtų nepamiršti ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje iškelto tikslo: „Lietuva turi tapti <…> geoterminės energijos technologijų ir <…> energetikos projektų įgyvendinimo centru.“
Prof. habil. dr. Sauliaus Šliaupos pranešime „Lietuvos geologija ir geotermija“ buvo pateiktos Lietuvos geologinę ir geoterminę situaciją iliustruojančios schemos: karštų mineralinių versmių vulkaninėse srityse geologinė schema, Lietuvos šilumos srauto žemėlapis, Baltijos regiono geologinis pjūvis, vandeningų horizontų schemos, vienam gręžinių dupletui tenkančio galingumo pasiskirstymas (iki 11 MW) Vakarų Lietuvos anomalijoje.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, ilgametis LGA pirmininkas dr. Feliksas Zinevičius,
naujasis LGA pirmininkas, Klaipėdos universiteto rektorius prof. Artūras Razbadauskas
Antroje šio pranešimo dalyje autoriaus dėmesys buvo skirtas Klaipėdos geoterminei jėgainei, išmoktoms pamokoms ir numatomoms perspektyvoms, vykdant pagal programą „Horizontas 2020“ inicijuotą projektą „Laikina parama ekstremalių situacijų rizikai sumažinti“. Kuriant šią programą, dalyvavo dešimt Vakarų Europos mokslo institucijų, tarp jų ir atstovaujančios Lietuvai – Gamtos tyrimų centras ir AB „Geoterma“. Vienas pagrindinių šio projekto tikslų – išsiaiškinti hidraulinio spindulinio gręžimo technologijos taikymo galimybes geoterminiuose gręžiniuose, siekiant didinti jų našumą. Klaipėdos jėgainės injekcinio gręžinio produktyvumui didinti buvo pasiūlytos ir išbandytos įvairios priemonės: iškreivinta gręžinio atšaka, vamzdynų valymas, inhibitoriai, spinduliniai gręžiniai į sluoksnius. Visa tai suteikia tam tikrą efektą, bet ne tokį, kaip tikėtasi, todėl autorius siūlo imtis naujo gręžinio.
Sekliosios geotermijos atstovas Arūnas Mažintas pateikė pranešimą „Šilumos siurblių panaudojimo plėtra Lietuvoje“. Jis pažymėjo, kad geoterminiai šilumos siurbliai konkuruoja su šilumos siurbliais oras-oras ir oras-vanduo, tačiau konkurencinėje kovoje pamirštamas pagrindinis geoterminių šilumos siurblių privalumas – didesnis jų energinis efektyvumas. 10 kW saulės elektrinė gamina 9 500 kWh per metus žaliosios energijos, o tokios pat galios geoterminis šilumos siurblys – apie 20 000 kWh per metus. Nors deklaruojama, kad šilumos siurblio oras-vanduo naudingumas yra 1:3,5, tačiau faktiškai yra 1:2. Jei naudingumo santykis tėra 1:2,3, toks šilumos siurblys pagal anglies dvideginio emisijas priartėja prie dujinio katilo. Be to, palyginimuose dažnai pamirštamas ir kitas didelis geoterminių šilumos siurblių pranašumas – jie gali tiekti šaltį.
Pranešėjas pažymėjo, kad Lietuvoje įdiegtų šilumos siurblių suminė galia auga. Planuojama, kad 2023 m. ji padidės iki 160 MW. Tuo tarpu visoje Europoje jau yra įdiegta 1,7 mln. geoterminių šilumos siurblių.
Valstybės parama gyventojams, norintiems įsirengti šilumos siurblį savo namuose, buvo aptarta Aplinkos valdymo agentūros (APVA) departamento direktoriaus Jono Balkevičiaus pranešime „APVA veikla ir rezultatai“. Nurodęs investicijų šaltinius: Klimato kaitos programa, Europos Sąjungos struktūriniai fondai, Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas, Daugiabučių atnaujinimo programa, Modernizavimo fondas, pranešėjas supažindino su ketvirtus metus vykdoma programa, skirta neefektyvių katilų keitimui keturių tipų šilumos siurbliais (oras-oras, oras-vanduo, vanduo-vanduo, žemė-vanduo) arba granuliniu biokuro katilu. 1–2 butų gyvenamuosiuose namuose APVA patvirtintas projektas turi būti įgyvendintas per 9 mėnesius, o kompensacija išmokama per 60 dienų. 2022 metams yra skirta 25 mln. eurų investicijų. Per ketverius metus 4,54 mln. eurų finansavimas yra paskirtas 745 žemės šilumos siurblių sistemoms įrengti. Jų bendra galia – 9,32 MW.
Konferencijos svečias dr. Peter Seibt, GTN GmbH direktorius (Neubrandenburg, Vokietija) pranešimą „Geoterminės šilumos tiekimas, naudojant aukštos temperatūros šilumos siurblius“ skyrė šiuolaikinėms geoterminės energijos technologijoms, taikomoms Vokietijoje. Įgyvendinti projektai rodo, kad, jei geoterminio vandens debitas yra 50–150 m3/h, temperatūra – 40–80 °C, šilumos tinklų grįžtama temperatūra – 50–65 °C , grąžinimo į sluoksnį geoterminio vandens temperatūra – 20 °C, tai aukštos temperatūrinio šilumos siurblio galingumas yra 1–7 MW.
Šio pranešimo autorius glaudžius akademinius santykius su Lietuvos geologais ir LGA palaiko nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Jis yra parengęs studijas geoterminių jėgainių statybai Vydmantuose, Šilutėje, Vilkaviškyje. Vokietijos Šverino ir Prenslau geoterminės jėgainės gali būti geru pavyzdžiu Vilkaviškio projektui įgyvendinti. Vilkaviškyje, esant geoterminio vandens debitui 150 m3/h, geoterminio vandens temperatūrai – 49 °C, šilumos tinklų duodamai temperatūrai – 80 °C, grįžtamai temperatūrai – 55–65 °C, šios jėgainės galingumas būtų 6 MW. Per vienerius metus būtų pagaminama 37 GWh šilumos.
„Lietuva turi gerą geoterminį potencialą!” – tokiu apibendrinančiu teiginiu baigė pranešimą dr. P. Seibt.
Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas pranešime „Klaipėda ir Klaipėdos universitetas tiesia ranką geotermijai“ daugiausia dėmesio skyrė universitete vykdomai akvakultūros tyrimų programai ir balneologinių tyrimų rezultatams. Plėtojant akvakultūrą, naudotasi mėlynosiomis biotechnologijomis. Be to, pranešime paliesti jūrinės recirkuliacinės akvakultūros technologijos, probiotinių preparatų panaudojimo, akvaponikos klausimai. Naudojant dirbtinį jūros vandenį, kurio temperatūra – 29 °C, per penkis mėnesius užauginta 200 kg blyškiosios baltakojės krevetės produkcijos (vnt. – 20–30 g).
Balneologinių tyrimų metu buvo nustatytas teigiamas geoterminio vandens poveikis žmogaus fiziologiniams parametrams: kraujospūdžiui, pulsui, kvėpavimo dažniui, stuburo ir sąnarių judrumui, skausmui, raumenų jėgai ir bendrai savijautai. Naudotas iš Klaipėdos geoterminės jėgainės atsivežtas geoterminis vanduo, kurio druskingumas – 108 g/l, vonios temperatūra – 34,6 °C, procedūros trukmė – 15 minučių. Gauti unikalūs sveikatai svarbūs rezultatai. Žengtas didžiulis žingsnis medicininei balneologijai įsitvirtinant Lietuvoje.
Konferencijos pabaigoje LGA pirmininkas dr. Feliksas Zinevičius padėkojo visiems susirinkusiems už domėjimąsi geotermija, pranešėjams – už pranešimų parengimą ir pristatymą. Aktyviausiems LGA nariams įteiktos padėkos. Įvyko naujos LGA valdybos rinkimai. LGA pirmininku išrinktas Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas, nariais: dr. Ieva Kaminskaitė, Antanas Katinas, dr. Arturas Klementavičius, Arūnas Mažintas, Žygimantas Palaitis, dr. Feliksas Zinevičius. Konferencija užbaigta tokiu vaizdžiu apibendrinimu: „Numatoma, kad jėgainės atgaivinimu rūpinsis trys subjektai: Klaipėdos universitetas (pavadinkime jį „galva“), Klaipėdos savivaldybė („širdis“) ir „Klaipėdos energija“ („kūnas“). Jei visam procesui vadovaus galva – viskas bus gerai.“
Dr. Feliksas Zinevičius