Interviu su profesore Lina Kaminskiene – apie ankstyvąjį ugdymą, gabius vaikus ir ateities universitetą
Ar galima teigti, kad universitetas tampa atsakingas už savo būsimų studentų išsiugdymą?
Universiteto misija – gana plati ir orientuota į įvairaus amžiaus besimokančiuosius, nutolstant nuo tos klasikinės, apribotos amžiaus grupės universitetinėje veikloje. Švietimo akademija mato jaunos kartos ugdymo prasmę, tad mūsų veiklos prasideda jau nuo priešmokyklinio ugdymo. Turėjome dvejonių, tačiau Švietimo akademijoje ir Gabių vaikų centre „Gifted“ yra profesionalių mokytojų, kuriais galime pasitikėti. Žinome, kad jie geba ne tik užimti – tai yra mokytojai, kurie supranta, kas yra universitetas, ir geba netgi tokią jauną auditoriją pratinti tyrinėti, domėtis, kelti klausimus ir bandyti rasti atsakymus nestandartiniu būdu. Vadinasi, po truputėlį ugdyti supratimą, kad mokymasis nėra tiktai vadovėlio skaitymas ir egzamino išlaikymas. Tai yra reikšminga žmogaus gyvenimo dalis, mokymasis visą gyvenimą gali visiškai realizuotis tik tada, kai mes tą įgūdį turime.
Pradėdami nuo pačių mažiausiųjų ir paraleliai dirbdami su vyresnėmis auditorijomis, norime išsiugdyti jaunus žmones, kurie kaip galima anksčiau save tapatintų su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) ir jaustų, kad tai yra jų namai, kur jie gali įgyvendinti savo svajones ir įgyti išsilavinimą, kuris leistų dirbti jų norimą profesiją. Džiugu, kad, be Švietimo akademijos vykdomų veiklų, VDU veikia ir kitos programos, tokios kaip „Academia cum laude“ arba Verslumo akademija, kurios vykdo tam tikrą palydėjimo misiją: atveda į pirmą universitetinį kursą arba lydi toliau į gilinamąsias studijas.
Be abejo, mes taip pat suinteresuoti, kad kuo daugiau gabių, kūrybiškų ir atvirų asmenybių rinktųsi mokytojo kelią, nes, neužtikrinus kartų kaitos, būtų sunku tikėtis, kad vyks pokyčiai visuomenėje.
Į mokytojų rengimą žiūrime daug plačiau, nei tik kaip į specialybę, tad, ko gero, tas matymas mums padeda susikalbėti ir su mūsų socialiniais partneriais: mokyklomis, darželiais ir kitais švietimo centrais bei institucijomis. Manome, kad toks kelias yra teisingas: žiūrėti į žmogų visapusiškai ir pasiūlyti tai, ko jam reikia skirtinguose gyvenimo amžiaus tarpsniuose.
Kalbėdami apie ankstyvąjį ugdymą, turite omeny ir gabių vaikų ugdymo programą „Gifted“?
Šiuo metu vykdome kelias iniciatyvas, kurios net pavirto į padalinius. Be „Gifted“ centro, turime darželį „Mažųjų akademija“. Tai yra platforma, atliekanti dvejopą misiją. Pirmiausia tai yra inovatyvi ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo koncepcija. Antra, tai yra ir praktikos vieta mūsų studentams ir dėstytojams, galimybė tobulinti savo praktinius gebėjimus, vykdyti tyrimus ir stebėjimus. Taip darželio auklėtiniai pripranta prie universiteto, nes kiekvieną dieną mato studentus, jų nebijo – jie organiškai tampa darželio bendruomenės nariais, kurie, atrodo, ateina pažaisti, tačiau iš tikrųjų tuo metu galbūt atlieka tam tikrą tyrimą.
Visada kalbame apie „laimingą“ mokyklą ir „laimingus“ vaikus. Kodėl yra išskiriami gabūs vaikai?
Į gabius vaikus atsisukome dėl to, kad Lietuvoje iki šiol nebuvo sukurta sisteminga gabių vaikų ugdymo sistema, kas yra tikrai neteisinga šių vaikų atžvilgiu. Gabūs vaikai yra ypatingi ne tik todėl, kad turi vieną ar kitą ypač išreikštą gabumą kažkurioje srityje ar tą vadinamąjį aukštą intelekto koeficientą. Labai dažnai jie turi poreikį ir kompleksinei pagalbai. Gabūs vaikai ne visada yra atpažįstami – jie gali būti išdykę, turėti elgesio sutrikimų ar mokymosi sunkumų. Neatpažintas gabumas neleidžia vaikui augti, įspraustas į, sakykime, standartinius ugdymo rėmus, jis ne visada gali atsiskleisti. Mes matome Lietuvoje ir bandome keisti tą nuostatą, kad gabus vaikas yra nebūtinai tas, kuris skina kokios nors olimpiados prizines vietas.
Džiaugiamės partneryste su Izraelio gabių vaikų centru Ron Vardi ir Haifos universitetu, kurie kalba apie visuminį vaiko ugdymą – negalima susifokusuoti tik į vieną vaiko talentą ir nematyti jo, kaip žmogaus. Besivystančiam žmogui reikia to visuminio gebėjimo susitvarkyti su savimi ir galbūt kitose srityse taip pat atrasti savo kažkokį gabumą. Reikia save išbandyti visur, o ne juvelyriškai dailinti tik vieną talentą. Manau, kad „Gifted“ gabių vaikų ugdymo centro idėja dera su VDU artes liberales koncepcija – tą laisvųjų menų ir laisvos, visapusiškai išsilavinusios asmenybės idėją bandome realizuoti ir per šią programą.
Kiek vaikų dalyvauja programoje ir kaip vyksta jų atranka?
Pasaulyje yra labai daug testavimo metodikų. Vienos yra labiau orientuotos į intelektinių gabumų atpažinimą, kitos – į visuminį gabumo išraiškų nustatymą. Mes vadovaujamės iš Izraelio perimta metodika, kuri leidžia pamatyti platesnį vaizdą: vaiko kūrybiškumą, nestandartinį mąstymą ir intelektinį potencialą. Programa yra auganti ir veikia Lietuvoje tik antrus metus. Šiuo metu programoje Kaune ir Vilniuje dalyvauja apie 300 vaikų. Susidomėjimas yra labai didelis, tačiau neturime galimybių priimti visų, nors programa būtų naudinga visiems vaikams.
Ar neatsitiks taip, kad „Gifted“ išugdyti gabūs vaikai bus per gabūs Lietuvos universitetams?
Tikrai ne. Nors šie vaikai yra matomi ir, manau, ne vienas užsienio universitetas būtų laimingas juos priėmęs į savo studijas, juolab kad ir būsimieji darbdaviai nori tokių talentingų darbuotojų, Lietuvos universitetai tikrai gali pasiūlyti aukštą studijų lygį ir įvairių tarptautinio mobilumo programų. Šiuo metu VDU dalyvauja universitetų aljanse „Transform for Europe“, kuris suteikia galimybę studijuoti viename iš septynių Europos universitetų. Tad savo kvalifikacijai sumodeliuoti Lietuvoje yra tikrai puikios galimybės.