Teisė – viena seniausių ir giliausias tradicijas turinčių mokslo šakų, o šiandienos įvykių kontekste ji kaip niekada yra aktuali.
Koks teisininkų vaidmuo, sprendžiant didžiausias visuomenės problemas karo, pandemijos laikotarpiu? Koks teisininko profesijos likimas? Apie profesinius iššūkius, akademinį gyvenimą ir konstitucinės, tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės aktualijas kalbasi Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto dėstytoja dr. Dovilė Pūraitė-Andrikienė ir studentė Monika Šukytė.
Bendriems darbams suvedė Europos Sąjungos teisė
Kolegiškas ryšys tarp VU Teisės fakulteto studentės M. Šukytės ir dėstytojos dr. D. Pūraitės-Andrikienės užsimezgė, studentei būnant antrame kurse, Europos Sąjungos (ES) teisės pagrindų seminarų metu. Būtent dėl šių seminarų vėlesniuose studijų kursuose M. Šukytė pasirinko gilintis į tarptautinės ir ES teisės šaką. „Jau nuo pirmųjų seminarų su grupės kolegomis vienbalsiai sutarėme, kad mums labai pasisekė, jog šį dalyką dėsto būtent gerb. Dovilė, kadangi visi tiesiog mėgavomės dalyvavimu užsiėmimuose ir juose tvyrančia akademine atmosfera. Tuomet dar nė neįsivaizdavau, kad teks garbė būti ir kolegėmis, o būtent taip ir įvyko antro kurso pabaigoje, kai tapome kolegėmis Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institute“, – pasakoja M. Šukytė.
„Kai sužinojau, kad Monika nori dirbti šioje įstaigoje, rekomendavau ją įdarbinti, nes prisiminiau kaip labai aktyvią, smalsią ir stropią studentę“, – pasakoja dr. D. Pūraitė-Andrikienė.
Pasak M. Šukytės, įdomiausia ES teisės pagrindų seminaruose buvo suvokti ES koncepciją, struktūrą ir kompleksiškumą. Juose studentai kartu su dėstytoja ne tik nagrinėja įvairias ES teisės temas, bet ir diskutuoja apie šiandienes aktualijas, pavyzdžiui, karą Ukrainoje ir šio proceso sąsajas su ES teise. „Ukraina šiuo metu kovoja ne tik už savo, bet ir už visos Europos ateitį, už europines vertybes. Neseniai įvykusios apklausos duomenys parodė, kad didžiųjų ES šalių gyventojai tvirtai remia Ukrainos narystę ES. Tai suteikia vilčių, kad šis procesas bus greitesnis, nei tikėtasi.
Pirmieji žingsniai teisės pasaulyje
Tiek M. Šukytės, tiek dr. D. Pūraitės-Andrikienės istorija, pasirenkant teisės studijas, – panaši. Joms sekėsi humanitariniai mokslai – lietuvių, užsienio kalbos, istorija. Be to, abi norėjo pasirinkti praktišką specialybę, kurią būtų galima plačiai pritaikyti ir kurios žinios praverstų įvairiose gyvenimo srityse. „Nors, renkantis teisės studijas, šiek tiek gąsdino mitai apie tai, kad tai yra „sausas“ mokslas, kur reikės atmintinai „kalti“ kodeksus, dabar galiu užtikrintai pasakyti, kad šie mitai net menkiausia dalimi nepasitvirtino. Man asmeniškai nėra nieko įdomiau už teisę, tai nuostabus ir gyvas instrumentas, darantis įtaką visoms valstybės ir asmens gyvenimo sritims“, – mitus apie teisę paneigia dr. D. Pūraitė-Andrikienė.
M. Šukytę žengti teisės keliu taip pat įkvėpė jos autoritetas – tėtis, teisininkas Raimondas Šukys: „Visą gyvenimą iš arti regėjau darbštaus, atkaklaus teisininko sėkmės istoriją. Galiu drąsiai teigti, kad be jokių skatinimų pasirinkau studijuoti teisę pati, tačiau būtent Vilniaus universitetą pasirinkti paskatino tėtis. Tai buvo tarytum natūralu – juk Vilniaus universitetas – geriausias Lietuvoje ir užsitarnavęs solidžią vietą pasaulyje.“
Dr. D. Pūraitės-Andrikienės karjera visą laiką buvo neatsiejama nuo mokslinės veiklos ir dėstymo. Baigusi studijas, ji pradėjo dirbti Konstituciniame Teisme, tuo pat metu rengė ir daktaro disertaciją. Darbo patirtis teisme lėmė, kad ji iki šiol tęsia konstitucinės teisės mokslo tyrimus, taip pat tyrimus įvairiais žmogaus teisių klausimais.
Teisės fakultete dr. D. Pūraitė-Andrikienė dėsto ne tik konstitucinę teisę, bet ir ES teisės pagrindus. Kaip sako pati, jai labai patinka mokslininko ir dėstytojo darbų dermė. „Dėstant man svarbu ne tik perduoti žinias, bet ir suteikti studentams pasitikėjimo savo jėgomis, kad jie gali tomis žiniomis pasinaudoti. Patinka įkvėpti, sudominti analizuojamais klausimais. Dėstydama tobulėju pati: kartais diskusijose su studentais iškyla tokių klausimų, į kuriuos neturiu vienareikšmio atsakymo. Tai paskatina geriau įsigilinti į nagrinėjamus klausimus. Mokydamas kitus, išmoksti svarbiausia pamoką, kad ir pats visada būsi mokinys“, – pasakoja ji.