Birželio 29 d. žinomam Lietuvos esperantininkui, Mažosios Lietuvos tyrinėtojui, aktyviam visuomenės veikėjui Vytautui Povilui Šilui sukako 85-eri.
Marijumi Dilba. Asmeninio archyvo nuotr.
Gražus jubiliejus ir puiki proga apžvelgti jo gyvenimo kelią ir nuveiktus darbus.
Vytautas Šilas gimė 1937 m. birželio 29 d. Šiauliuose, nuo 1948-ųjų gyvena Vilniuje. 1967-aisiais baigė Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą ir įgijo radiofiziko profesiją. Ilgus metus dirbo tuometėje Radijo komponentų gamykloje, vėliau tapusioje AB „Vingis“.
Nors Vytautas – inžinierius ir neturi formalaus humanitarinio išsilavinimo, jis daugiausia nuveikė būtent humanitarinėje srityje. Visą gyvenimą V. Šilą lydėjo ir tarpusavyje konkuravo dvi veiklos sritys – tarptautinė esperanto kalba ir Mažoji Lietuva. Abiejose padaryta labai daug. Šiame straipsnyje apžvelgsiu tik vieną V. Šilo veiklos pusę – esperantišką. Šia tarptautine kalba jis susidomėjo 1956 m., tarp savo dėdės Antano Šilo knygų atradęs Adolfo Klimo esperanto kalbos vadovėlį. Nuo to laiko ši kalba ir esperantininkų veikla jį lydi nuolat. Lietuvos esperantininkai gali didžiuotis savo gretose turėdami tokį žmogų. Jam ištisus dešimtmečius teko dirbti sovietmečiu, kai dalyvauti esperantininkų veikloje buvo labai nepalankus dalykas, nes 1940 m. kartu su okupacija į Lietuvą buvo atneštas ir neigiamas esperantininkų vertinimas. Blogiausiu atveju jie buvo laikomi „liaudies priešais“, o geriausiu – įtartinais asmenimis. Esperantininkų veiklai buvo trukdoma, nors ir neįžiūrėta politinių motyvų.
Dirbant tokiomis aplinkybėmis, Vytautui ir jo kartos žmonėms teko saugotis, kad nebūtų pakenkta ir taip tuometinės valdžios nemėgstamam esperantininkų sąjūdžiui. Tačiau jam pavyko nuveikti gana daug ir daugelį dalykų padaryti pirmą kartą – ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tuometėje sovietinėje imperijoje. 1964 m. jis suorganizavo 3-iąją Pabaltijo esperantininkų stovyklą Veisiejuose, kurios metu pasiūlė dvi miestelio gatves pavadinti Esperanto ir L. Zamenhofo vardais. Tiesa, vėliau valdžios nurodymu Esperanto gatvės pavadinimas buvo panaikintas, tačiau šios kalbos kūrėjo vardas Veisiejuose išliko.
1967 m. V. Šilas Kaltanėnuose (Ignalinos r.) organizavo alternatyvią, jaunimui skirtą esperantininkų stovyklą, kuri tapo visos tuometės Sovietų Sąjungos jaunimo esperantininkų stovyklų pradžia. Bet dar daug anksčiau (1961 m.) jis Vilniuje įkūrė pirmąjį jaunimo esperantininkų klubą „Juneco“ („Jaunystė“), sėkmingai gyvuojantį iki šių dienų, kuriam pats vadovavo ilgus metus. Suprato skirtingų kartų poreikius, mokėjo dirbti su jaunimu. Vytautui pavyko pasiekti, kad Lietuvoje būtų išleistos dvi vinilinės plokštelės su dainomis esperanto kalba. Tuometinėje Sovietų Sąjungoje iš viso buvo išleistos tik trys tokio pobūdžio plokštelės – trečiąją po kelių dešimtmečių išleido ukrainiečiai. 1962 m. išleistoje plokštelėje lietuvių liaudies dainas įdainavo mūsų žymusis solistas Virgilijus Noreika, o 1972 m. – žymiausi lietuvių estrados atlikėjai. Beje, visus tekstus į esperanto kalbą išvertė V. Šilas.
V. Šilas buvo ir aktyvus radijo mėgėjas. Jis pirmasis dar 1977 m. savilaidos būdu išleido ir jiems skirtą esperanto kalbos vadovėlį. Vedė tarptautinės esperanto kalbos kursus, redagavo nelegalius esperantininkų periodinius leidinius „Kio, Kie, Kiam“ („Kas, Kur, Kada“ – 1973–1974 m.) ir „Kurte“ („Trumpai“ – 1976–1979 m.). Buvo pirmasis tradicinių esperantininkų renginių – literatūrinio „Muzo“ ir turistinio „Boatado“ – Valčių žygio Ignalinos ežerais iniciatorius ir organizatorius, mokėjęs sudominti renginių dalyvius. Aktyviai dalyvavo tuomečio neoficialaus visos tuometės Sovietų Sąjungos jaunimo esperantininkių sąjūdžio SEJM (Sovetia Esperantista Junulara Movado) veikloje, buvo jo pirmininku (1969–1971), sekretoriumi, valdybos nariu.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atsiskleidė Vytauto, kaip esperantininkų sąjūdžio Lietuvoje istorijos tyrinėtojo, vaidmuo. Jis paskelbė šios tematikos straipsnių. 2005 m. išleistas jo sudarytas esperanto kalbos vadovėlis „Lernu Esperanton“ („Mokykis Esperanto“). Penkerius metus (2006–2010 ) buvo Lietuvos esperantininkų sąjungos žurnalo „Litova stelo“ („Lietuvos žvaigždė“) redaktoriumi. 2017 m. išleido monografiją „Zamenhofas istorinėje Lietuvoje“. Aktyviai reiškiasi žurnalistinėje veikloje. Nuo 2008-ųjų yra Tarptautinės esperantininkų žurnalistų organizacijos generalinis sekretorius. Vadovauja Lietuvos žurnalistų sąjungos esperantininkų klubui.
V. Šilas į esperanto kalbą išvertė keliasdešimt dainų tekstų, 2005 m. išleido dainynėlį „Litovaj popolkantoj“ („Lietuvių liaudies dainos“) ir kitus, parašė keliasdešimt originalių tekstų esperanto kalba žinomoms melodijoms.
Dalyvavo keliuose pasauliniuose esperantininkų kongresuose ir daugelyje kitų tarptautinių esperantininkų renginių. 2021 m. išleista išsami šio esperantininkų judėjimo istoriko, visuomenės veikėjo, žurnalisto ir vertėjo darbų „Bibliografijos rodyklė“ (1961–2017). V. Šilas visada išliko tvirtas, turintis aiškią nepriklausomą nuomonę. Palinkėkime jam geros sveikatos ir įveikti dar daug gyvenimo viršukalnių.
Povilas Jegorovas
Autorius yra Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas