Bėga metai, nusinešdami ne tik žmones, bet ir prisiminimus apie juos.
Ypač tai akivaizdu dabar, kai gyvenimo tempas yra toks greitas, o jaunimas – toks užtikrintas, kad viskas medicinoje prasidėjo nuo jų, todėl to, kas buvo, neverta net prisiminti. Vis dėlto norisi, nubraukus laiko dulkes, paminėti tuos, kurie padėjo tvirtą pagrindą mūsų šiandieniams laimėjimams.
Literatūros sąrašas, kurį sudaro įvairių asmenų, institucijų, draugijų istorijos, rašytos atskirų asmenų ar kolektyvų, supažindins skaitytojus su šio žanro medikų kūryba ir Lietuvos medicinos istorija. Medikų atsiminimuose slypi didžiuliai mūsų lietuviškosios medicinos istorijos klodai, kurie gali sudominti tiek mėgėjus, tiek mokslo ir kultūros tyrėjus. Vartant knygą po knygos, sklaidant iliustruotus puslapius, kaip kaleidoskope ima skleistis įvairiabriaunė Lietuvos medicinos istorija. Brisdami per atsiminimų lauką, atpažįstame daugeliui gerai žinomas asmenybes, įvykius, reiškinius, bet svarbiausia tai, kad šie prisiminimai skaitytoją nuveda ten, kur takai – gerokai užžėlę, asmenybės – nepelnytai primirštos ir tik gerų žmonių dėka vėl prikeltos iš užmaršties. Tai bene labiausiai džiugina šios parodos rengėjus, kad galime parodyti medicinos vystymąsi ne tik Kaune, Vilniuje, kituose didesniuose miestuose, bet ir atokesnėse Lietuvos vietovėse, kur kūrėsi nedidelės ligoninės, medicinos punktai, steigėsi vaistinės, susipažinti su žmonėmis, kuriuos likimas blaškė į pačias atokiausias vietas.
Skaitytojas susipažins ne tik su žymiais medikais, jų darbais, bet ir istoriniu vietos bei laiko kontekstu, daugiau nei šimtmečio Lietuvos medicinos istorija ir jos kūrėjais. Šis literatūros sąrašas nepretenduoja į išsamią šios rūšies literatūros apžvalgą. Tai daugiau bandymas sužinoti, ką turime savo bibliotekoje ir ko trūksta. Net ir bibliotekoms nėra lengva surinkti viską, kas buvo publikuota. Tai paskatinimas autoriams, kolektyvinių atsiminimų leidinių sudarytojams ir artimiesiems pasirūpinti, kad jų parengtos knygos patektų į Lietuvos medicinos biblioteką, kuri stengiasi surinkti kuo išsamesnį Lietuvos medikų kūrybos palikimą ir jį išsaugoti ateities kartoms.
Atsiminimų žanro lietuvių kalba pradžia yra siejama su pirmojo lietuviško istorinio romano „Algimantas“ autoriaus, gydytojo Vinco Pietario ir dr. Jono Basanavičiaus vardais. Po rašytojo mirties dr. J. Basanavičiaus pastangomis 1905 m. išleista V. Pietario knyga „Iš mano atsiminimų“. 1925 m. buvo išleista knygelė „Dr. V. Kudirka kaipo gydytojas“, skirta 25-ųjų mirties metinių atminimui. Knygą parengė ir išleido dr. Jonas Staugaitis. 1935 m. Vilniuje pasirodė dr. Danieliaus Alseikos atsiminimų knyga „Vilniaus krašto lietuvių gyvenimas: 1919–1934 m“. Išsamius užrašus vedė ir atsiminimus paliko dr. Jonas Basanavičius. Jais remdamasis žurnalistas Adolfas Nezabitauskis 1938 m. parengė biografinę apybraižą „Jonas Basanavičius“. 1939 m. Juozas Žagrakalys parengė ir išleido knygelę „Dr. Domininkas Bukontas“.
Karas ir pokaris ilgam pristabdė šio žanro literatūros kūrinių spausdinimą. Tam ir sąlygos nebuvo tinkamos. Atsiminimų žanras vėl suklestėjo po 1990 m. kovo 11-osios – Lietuvos valstybės nepriklausomybės atstatymo paskelbimo.
Memuarų žanras yra gana įvairus. Vieni atsiminimai yra labiau autobiografiniai, paremti užrašais, dokumentais, įvykių aprašymu, kituose atsispindi sutikti žmonės, artimieji, studijų draugai, darbo aplinka. Jų visuma gražiai atskleidžia mūsų medicinos istoriją, jos vystymosi priežastinius ryšius, padeda susivokti, kur mes esame stiprūs ar silpni šiandien.
Žvilgsnis į istoriją“ iliustracijas. Lietuvos medicinos bibliotekos archyvo nuotr.
Pastaruoju metu pasirodė leidinių, skirtų ligoninių, įvairių sveikatos priežiūros įstaigų, organizacijų, draugijų istorijoms, paremtų dokumentais, šaltiniais, faktais bei ten dirbusių asmenų prisiminimais. Tokio tipo leidiniai taip pat nėra išsamūs, bet jie labai gražiai papildo vieni kitus, aprėpdami įvairius laikotarpius, skirtingus miestus, regionus, išryškindami aplinkybes, asmenybes ir įvykius.
Pavarčius ne vieną šių leidinių, išryškėja, kiek daug mūsų gyvenimai priklauso net nuo vieno aktyvaus žmogaus, nuo asmenybės, kuri pasišvenčia socialiniam, kultūriniam, ekonominiam visuomenės gerovei. Tarp tokių asmenų pirmiausia ir iškyla didžios lietuvių tautos asmenybės: Vincas Kudirka, Jonas Basanavičius, Jonas Staugaitis, Kazys Grinius ir daugelis kitų.
Be atskirų leidinių, vertėtų atkreipti dėmesį į medikų bibliografijos ar biobibliografijos rodykles. Nors atrodo, kad tai tik sausi informaciniai leidiniai, tačiau juose atsispindi ne tik asmens biografija, bet ir tam tikros mokslo šakos raidos istorija. Didžiąją dalį bibliotekos specialistų parengtų bibliografijų jau galima rasti bibliotekos tinklalapyje https://www.lmb.lt/biobibliografijos
Paroda ir literatūros rodyklė „Lietuvos medicinos istorija – medikų atsiminimuose“ yra bandymas visuomenei pateikti nors dalelę tos medicinos istorijos, kurios nerasime enciklopedijose ar vadovėliuose. Rodyklėje pateikti leidiniai su trumpomis anotacijomis galėtų pasitarnauti visiems, besidomintiems Lietuvos sveikatos apsaugos, higienos, įvairių medicinos šakų kūrimosi istorija. Tai galėtų būti ir papildoma medžiaga medicinos studentams bei dėstytojams. Elektroninis parodos leidinių katalogas „Lietuvos medicinos istorija – medikų atsiminimuose“ skelbiamas LMB ISSUU portale https://issuu.com/lmbtau/docs/lietuvos_medicinos_istorija_medik_atsiminimuose.
Leidinius galima apžiūrėti Lietuvos medicinos bibliotekos skaitykloje, o labiausiai sudominusius – pasiskolinti į namus.
Regina Vaišvilienė
Autorė yra Lietuvos medicinos bibliotekos darbuotoja