Valstybinės kalbos 100-metis. Valstybinė lietuvių kalbos komisija kartu su Seimo Švietimo ir mokslo komitetu rugsėjo 14 d. Seimo Konstitucijos salėje (I r.) organizavo iškilmingą renginį, skirtą valstybinės lietuvių kalbos statuso 100-mečiui paminėti. 1922 m. rugpjūčio 1 d. Steigiamojo Seimo priimtoje pirmojoje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje pirmą kartą istorijoje lietuvių kalba paskelbta valstybine. Jos 6 straipsnis skelbė: „Valstybės kalba – lietuvių kalba. Vietinių kalbų vartojimą nustato įstatymas“. Lietuvių kalba tapo vienu iš atkurtos valstybės egzistencijos pagrindų ir tai nutiesė naują jos vystymosi ir tautos gyvavimo kelią.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis teigia, kad šios Konstitucijos priėmimas buvusi diena, kai pirmą kartą per tūkstantmetę Lietuvos istoriją gimtoji, o ne svetima kalba tapo valstybine. „Nuo tos dienos lietuvių kalba tapo laisvos tautos laisvos valstybės laisva viešojo gyvenimo, įstatymų, kultūros, mokslo kalba. Tą dieną tapome kalbos valstybe“, – sako jis. VLKK vadovas primena, kad, nors Lietuvos valdovų dvaruose iki XVI amžiaus buvo kalbama lietuviškai, elitas didžiavosi lietuviais esą, bet lietuvių kalba nebuvo tapusi oficialiąja valstybės rašto kalba.
Seimo rudens sesijos darbotvarkė Rugsėjo 10 d. į pirmąjį V (rudens) sesijos posėdį susirinkusiems Seimo nariams buvo pristatytas sesijos darbų programos projektas, kuriame – 473 teisės aktų projektai, teikiami Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos, Vyriausybės, Seimo komitetų, frakcijų ir Seimo narių.
Pasak Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo, pirmiausia koncentruojamasi į tuos projektus, kurie turi nulemti kitų metų žmonių atlyginimus viešajame sektoriuje, taip pat ir privačiame: „Žiūrėsime, kiek yra galimybių daugiau padidinti pensijas, nei jos didėtų pagal įstatyme numatytą automatinį indeksavimą. Sprendimo laukia ir valstybinių pensijų gavėjai, ir žmonės, kurie gauna vienokias ar kitokias socialines išmokas – jų didinimas yra pribrendęs. Nebus lengva visus poreikius patenkinti ir subalansuoti biudžete, tačiau, tikiuosi, padarysime, kas įmanoma, kad kuo labiau palengvintume žmonių gyvenimą.“
Sprendžiant aktualų energijos kainų didėjimo klausimą, pasak J. Razmos, Seimas spręs klausimus pagal nacionalinę teisę: „Turėsime apsispręsti, kaip kitais metais bus kompensuojamas ir subsidijuojamas elektros kainų išaugimas. Akivaizdu, kad bus siūloma nukelti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą mažiausiai elektros vartojančių žmonių grupei. Spręsime dėl kompensacijų mokėjimo nedideles ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms už išlaidas šildymui.“
Atskiru skirsniu projekte išskiriama stipri ir saugi Lietuva, kuriame pateikiami aktualūs skirtingų ūkio sričių klausimai: energetikos sektoriaus veiklos tobulinimas; priimančiosios šalies infrastruktūros, reikalingos sąjungininkų atvykimui palengvinti, pritaikymas; valstybės sienos apsaugos stiprinimas; žemės ūkio ir maisto ūkio sektorių nepertraukiamos veiklos užtikrinimas, įvykus nenumatytoms ekstremaliosioms situacijoms ir kita.
Darbų programoje įrašyti projektai, kuriais siekiama įgyvendinti Lietuvos žaliąjį kursą, kurti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, skatinant investicijas regionuose, pritraukiant naujas gamybos investicijas, supaprastinant nacionalinį viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą.
Siekiant ilgo ir visaverčio sveiko žmogaus gyvenimo, teikiamame darbų programos projekte parlamentarams siūloma apsispręsti dėl ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelio įgyvendinimo Lietuvoje reglamentavimo; priimti teisės aktus, kuriais bus užtikrinamas nuoseklus gydytojų rezidentų darbo užmokesčio augimas.
Ateities komitetas: „Švietimas yra ateities visuomenės centras.“ Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka rugsėjo 7 d. pristatė dešimtąją šiais metais Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją, kurioje kalbėta apie ateities pedagogiką, jos kaitą lemiančius iššūkius ir ugdymo ateičiai tikslus. Diskusijos dalyviai pasidalijo įžvalgomis, kokia yra Lietuvos pedagogikos ateitis ir kokia pedagogika yra reikalinga ateičiai. Reikia apsibrėžti, kokia yra Lietuvos švietimo vizija, kokios visuomenės mes siekiame ilgalaikėje perspektyvoje, ir ant tų pamatų kurti valstybės švietimo politiką ir jos turinį.
Diskusijoje dalyvavęs tarptautinis ekspertas, EBPO Ugdymo tyrimų ir inovacijų centro analitikas Markas Fuster-Rabela (Marc Fuster-Rabella) apžvelgė pasaulines švietimo aplinkos tendencijas, pabrėždamas, kad tokie pokyčiai, kaip žinių demonopolizavimas, pasaulio ekologinio balanso pažeidimai, verčia permąstyti tiek mokyklos modelį, tiek ugdymo turinį. Dublino universiteto Ugdymo instituto dekanė Anė Lūnei (Anne Looney) akcentavo, kad stipri valia, drąsūs veiksmai ir į žmones sutelkta vizija švietimo srityje lėmė sėkmingą Airijos visuomenės ir ekonomikos transformaciją.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius teigė, kad viena svarbiausių ministerijos užduočių šiandien yra spręsti socialinės atskirties problemas, pasireiškiančias švietimo sistemoje. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė pabrėžė, kad dabartinė švietimo politika, susitelkusi į einamųjų uždavinių sprendimą, prarado ryšį su ugdymo filosofijos pagrindais, ir kvietė parengti naują šalies švietimo viziją.
Svarbu išlaikyti strateginę kantrybę. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, susitikusi su Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Ministru Pirmininku Ksavjė Beteliu (Xavier Bettel), pabrėžė, kad dabartiniame kontekste labai svarbus yra regioninis bendradarbiavimas, įskaitant trijų Baltijos ir Beniliukso šalių formatą ir laikantis principo „vienas už visus, visi – už vieną“, strateginė partnerių kantrybė ir toliau teikiama įvairiapusė parama Ukrainai.
„Rusija bandys mus palaužti strateginės kantrybės lenktynėse, todėl labai svarbu nepasiduoti. Privalome nebefinansuoti agresorės karo mašinos, užtikrintai įgyvendindami numatytas sankcijas ir priimdami reikalingus sprendimus, kad taptume nepriklausomi nuo Rusijos energijos“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen. Šiame susitikime Seimo Pirmininkė dar kartą atkreipė dėmesį, kad Rusijos pradėtas neišprovokuotas karas – ne tik karas Ukrainoje. Tai karas su visu demokratiniu pasauliu. Todėl Europa privalo nesustoti ir padėti Ukrainai jį laimėti.
„Europos Sąjungos šalies kandidatės statuso suteikimas Ukrainai yra labai svarbus mūsų paramos ženklas. Lietuva teikia ekspertinę pagalbą, kad kuo greičiau būtų pradėtos derybos dėl stojimo. Be to, Europos Sąjungos ir NATO sąjungininkės privalo toliau teikti ilgalaikę karinę, finansinę ir humanitarinę paramą. Daug vilčių teikia istorinis NATO viršūnių susitikimas Madride, kuris parodė Aljanso vienybę. Dabar tik reikia įgyvendinti pagrindinius sprendimus, tokius kaip sustiprintas atgrasymas ir gynybos laikysena, perėjimas prie modernios gynybos rytiniame flange. Esu įsitikinusi, kad to pasieksime iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje kitais metais“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak Seimo Pirmininkės, dėl regiono saugumo Lietuva taip pat užtikrins pakankamas išlaidas gynybai, investuos į reikiamą infrastruktūrą ir priimančiosios šalies paramos paketą dislokuotiems sąjungininkų kariams.
Lietuvos ir Ispanijos diplomatinių santykių šimtmetis. Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai susitiko su Ispanijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininku Pau Mari-Klosė. Dr. Laima Andrikienė priminė, kad vizitas vyksta, abiem šalims minint diplomatinių santykių šimtmetį. Ji taip pat pasidžiaugė Madride vykusio NATO vadovų susitikimo sprendimais. Susitikimo metu buvo išsamiai aptarti paramos Ukrainai klausimai. P. Mari-Klosė akcentavo Lietuvos aktyvią lyderystę šiuo klausimu, pabrėžė visų Europos šalių ir tarptautinės bendruomenės vienybės svarbą, siekiant padėti Ukrainai, kovojančiai ne tik už savo laisvę, bet ir už visą Europą.
Svečias pabrėžė, kad Ispanija nepripažins laikinai Rusijos kariuomenės kontroliuojamose Ukrainos teritorijose planuojamų surengti neteisėtų referendumų rezultatų, kaip ir nepripažins Rusijos Federacijos išduodamų pasų tose teritorijose gyvenantiems Ukrainos piliečiams. Susitikimo metu buvo apsikeista nuomonėmis dėl svarbiausių iššūkių Europos Rytų ir Pietų kaimynystėse, diskutuota apie naujų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai iniciatyvas, NATO Madrido vadovų susitikimo sprendimus, Europos Sąjungos politiką Kinijos atžvilgiu, migracijos ir kitus klausimus. Po susitikimo įvykusiame parodos, skirtos Ispanijos Karalystės ir Lietuvos Respublikos diplomatinių santykių 100-mečiui paminėti, atidaryme kalbėjusi L. L. Andrikienė pabrėžė Ispanijos Karalystės vaidmenį valstybių dvišalių santykių raidos istorijoje, primindama faktą, kad Ispanija buvo viena iš nedaugelio valstybių, nepripažinusių Lietuvos inkorporacijos į Sovietų Sąjungą.