Rugsėjo 23–24 d. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje įvyko 15-oji Jono Prano Aleksos tarptautinė tarpdisciplininė mokslinė konferencija „Valstybės vaidmens raida XXI amžiuje: tautinis ir tarptautinis kontekstas“, kurią organizavo Lietuvos mokslininkų sąjungos institutas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Regionų plėtros institutas ir Tyrėjų kompetencijų tinklas RENET.
doc. V. Juknevičienė, doc. Z. Migonienė
Konferencijoje, vykusioje hibridiniu būdu, dalyvavo pranešėjai iš įvairių Lietuvos universitetų ir institucijų, Latvijos, Ukrainos, Čekijos, Didžiosios Britanijos ir Pietų Afrikos Respublikos.
Plenariniame posėdyje išklausyti penki pranešimai. Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas, Vilniaus universiteto profesorius dr. Dalius Serafinas analizavo vietinių gamtos ir infrastruktūros išteklių bei žmonių talentų ir gebėjimų vadybos galimybes Lietuvos regionuose, pabrėždamas socialinio aspekto svarbą tvarios regionų raidos kontekste.
Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto profesoriai – akademikė Baiba Rivža ir Peteris Rivža apžvelgė naujausio Latvijos regionų raidos tyrimo rezultatus. Pristatyta šio tyrimo metu parengta mokslo monografija anglų kalba „The Strength of Latvia for the Long-term Development“.
Lietuvos mokslininkų laikraščio „Mokslo Lietuva“ redaktorius Jonas Jasaitis apžvelgė prof. Jono Prano Aleksos (1879–1955) – Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjo, agrarinės ekonomikos pradininko, žemės ūkio ir valstybės turtų ministro – mokslo darbų idėjas, susiedamas jas su kuriama nauja – antropologine strateginio valdymo metodologija, leidžiančia kompleksiškai tenkinti bazinius piliečių poreikius tvarios regionų raidos kontekste.
Šiaulių miesto mero patarėjas Justinas Švėgžda savo pranešime akcentavo pilietinės visuomenės ir valdžios institucijų bendradarbiavimo svarbą krizių kontekste ir pateikė daug gerosios Šiaulių miesto praktikos pavyzdžių, išryškėjusių valdant pandeminę situaciją. Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos bibliotekininkė, kraštotyrininkė Audronė Kiršinaitė ir šios bibliotekos direktoriaus pavaduotojas Almantas Šlivinskas pristatė ką tik parengtą studiją „Šiaulių rajono bibliotekų istorija – ištakos ir dabartis“ ir apžvelgė bibliotekos vaidmenį labai sudėtingame valstybės istorijos šimtmetyje.
Po plenarinės sesijos mokslinės diskusijos vyko trijose darbo grupėse. Pirmojoje grupėje „Regionų socioekonominės raidos perspektyvos. Optimalus žmonių, gamtos ir infrastruktūros išteklių panaudojimas“ (moderatorius – Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto profesorius dr. Teodoras Tamošiūnas) perskaityta ir aptarta dešimt pranešimų. Didelį įspūdį paliko Ukrainos mokslininkių, dabar dirbančių Vilniaus universitete, tyrimų rezultatai. Doc. Zoryna Boiarska apibūdino Žmogaus sveikatos pasą – kiekybinį žmogaus sveikatos ir darbingumo skaitmeninį įvertinimą, sukurtą Ukrainoje, o dabar jau pritaikytą ir Lietuvoje. Doktorantė Anastasia Shelest apžvelgė savo vykdomą žmogaus kamieninių ląstelių funkcinio aktyvumo tyrimą. Trys Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos doktorantės nagrinėjo viešosios politikos formavimo, valstybės tarnautojų veiklos vertinimo ir bibliotekų specialistų profesinių kompetencijų tobulinimo temas. Buvo aptarti sumanaus kultūros valdymo ir kokybės vertinimo modelių taikymo klausimai. Įdomias diskusijas sukėlė pranešimai apie sveikatos turizmą ir dalykinio turizmo ekonominių rodiklių matavimą.
Antrąją darbo grupę „Regionų atsparumo krizėms didinimas ir institucinio potencialo stiprinimas“ organizavo Tyrėjų kompetencijų tinklas RENET. Darbas joje vyko anglų kalba. Moderavo Notingemo universiteto (Jungtinė Karalystė) doktorantė Nora Leach, kurios tyrimus finansuoja Jungtinės Karalystės Ekonomikos ir socialinių tyrimų taryba, Akmenės rajono mero pavaduotojas, Vytauto Didžiojo universiteto politikos mokslų doktorantas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos lektorius Tomas Martinaitis ir RENET Koordinacinio komiteto pirmininkė doc. Vita Juknevičienė. Sekcijoje aptarti šeši pranešimai, kurių autoriai – Lietuvos, Pietų Afrikos Respublikos, Jungtinės Karalystės, Čekijos ir Latvijos mokslininkai. Didelio dėmesio sulaukė alternatyvūs regionų plėtros matavimo indeksai ir sumanaus vietos savivaldos valdymo klausimai. Nagrinėti klausimai, susiję su aukšto lygio pareigūnų – ambasadorių karjeros valdymu, elektroninio vadovavimo savivaldybėse iššūkiais, viešųjų finansų stabilumu bei sveikatos apsaugos sistemos finansavimo problemomis. Dalyviai diskutavo ir dėl šių tyrimų metodologinių prieigų bei ateities tyrimų perspektyvų.
Trečioji darbo grupė „Skaidrumo vizija viešajame sektoriuje: teorinės ir praktinės perspektyvos“ sulaukė ne tik akademinės bendruomenės, bet ir valstybinių bei vietos institucijų atstovų dėmesio. Diskusijoje, kurią moderavo „Skaidrumo akademijos“ ekspertė, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto docentė dr. Rita Toleikienė ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Rita Šikšnienė, dalyvavo tiek korupcijos prevencijos, organizacijos kultūros ir darbuotojų sveikatos klausimus nagrinėjantys tyrėjai, besidomintys studentai, tiek ir už antikorupcinės aplinkos kūrimą įvairiose organizacijoje atsakingi asmenys – savivaldybių pareigūnai ir kt.
Į skaidrumo viešajame sektoriuje temą buvo pažvelgta ir iš organizacijos klimato kūrimo, psichologinio atsparumo ir psichosocialinės savijautos organizacijoje perspektyvos. Mokslininkų atlikti tyrimai atskleidė, kad, kuriant saugią, atvirą organizacijos aplinką, galima tikėtis ir didesnio skaidrumo visose jos veiklose. Pastebėtas viešojo sektoriaus veiklos matavimo problemas, remiantis Lietuvos ir Ukrainos didžiųjų miestų atvejais, įvardijo Mykolo Romerio universiteto mokslininkai – Tadas Sudnickas, Vainius Smalskys ir Natalija Gavkalova. Pranešėjų teigimu, savivaldybėse sudaromi strateginio valdymo planai nepasižymi rodiklių suderinamumu, o pasirinkti rodikliai dažnai neatspindi visų savivaldybės veiklos aspektų. Darbo grupės dalyviai tikisi, kad šios diskusijos paskatins giliau tyrinėti skaidrios aplinkos kūrimo temą tarpdisciplininiu požiūriu.
Antroji konferencijos diena – pažintinė išvyka į Kėdainių kraštą, kurią organizavo Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos pirmininkas, Vilniaus universiteto profesorius dr. Dalius Serafinas. Darbas prasidėjo susitikimu su Kėdainių Mikalojaus Daukšos bibliotekos darbuotojomis, sukaupusiomis itin turtingą švietėjiškos veiklos patirtį. Aptartos bendradarbiavimo su Lietuvos mokslininkų sąjunga ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademija perspektyvos. Diskutuota apie Lietuvos regionų raidos pasiekimus ir problemas, aptarta regioninių mokslo ir inovacijų centrų tinklo kūrimo iniciatyva, apžvelgtos vietinių žmogiškųjų išteklių panaudojimo galimybės, mokslo ir savivaldos institucijų ryšiai.
Konferencijos dalyviai susipažino su labai turininga šios bibliotekos veikla, apsilankė jos fonduose, kuriuose sukauptais ir labai kruopščiai klasifikuotais leidiniais gali pasinaudoti mokslininkai tyrėjai, švietimo institucijos, vietos bendruomenės, visuomeninės organizacijos ir kt. Biblioteka yra parengusi leidinių, pavadintų bendru gana simbolišku vardu „Knygiai“, rinkinį, kuriame nušviečiama iš šio krašto kilusių žymių mokslo ir kultūros veikėjų veikla.
Išvykos pabaigoje konferencijos dalyviai susipažino su išties turtingu Kėdainių kultūros paveldu. Išvyka į Kėdainių kraštą suteikė puikią progą pamatyti išsaugotus škotų ir žydų architektūros paveldo objektus, apsilankyti kunigaikščių Radvilų pastatytoje kalvinų bažnyčioje, pamatyti bažnyčios požemyje esančius Radvilų giminės mirusiųjų sarkofagus ir aptarti jų veiklą.
Kėdainiuose ir jų apylinkėse yra daug įvairių kultūros objektų: dailininkės Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija ir už keliolikos kilometrų esanti Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo gimtinė – Šetenių dvaras, kuriame veikia jo kūrybą atspindintis muziejus. Čia organizuojami garsieji „Šetenių skaitymai“ ir kiti renginiai, minėti ir laikraštyje „Mokslo Lietuva“.
2022 metų pavasarį Lietuvos mokslininkų sąjungos ir Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos iniciatyva surengti trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtros aptarimai. Šių renginių metu Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininko, Vilniaus universiteto prof. dr. Daliaus Serafino ir vietos bendruomenių iniciatyva buvo aplankyti ekologinės gyvulininkystės ūkiai. Vyko tiek vietinei rinkai, tiek eksportui skirtų patiekalų degustacijos. Kai kuriais šių renginių įspūdžiais buvo pasidalinta ir išvykos metu.
Informaciją parengė konferencijos organizatoriai: prof. dr. Teodoras Tamošiūnas, doc. dr. Vita Juknevičienė, dr. Jonas Jasaitis, doc. dr. Rita Toleikienė, socialinė partnerė Rita Šikšnienė.