Darnus vystymasis – puiki galimybė žmonijai siekti pažangos trijose labai didelę įtaką mūsų gyvenimui turinčiose srityse – aplinkosaugoje, ekonomikoje ir socialinėje sferoje.
Tai atveria galimybę siekti ekonominio klestėjimo, socialinio teisingumo ir sveikos aplinkos. Dar 2015 m. rugsėjo 25–27 d. Niujorke (JAV) vykusiame aukšto lygio susitikime valstybių vadovai priėmė dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį: darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“. Dokumente pristatoma 17 darnaus vystymosi tikslų (toliau – DVT) ir 169 uždaviniai, kurie apima daugelį politikos sričių ir kuriuos Lietuva kartu su 192 valstybėmis įsipareigojo įgyvendinti iki 2030-ųjų.
COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje ir kiti veiksniai apsunkino valstybių pastangas įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m., tačiau išryškino jų svarbą. Prognozuojama, kad darnaus vystymosi tikslai bus pasiekti tik po 50 metų, t. y. 2082-aisiais Kaip numato partnerystę pristatantis 17-asis DVT, į tikslų įgyvendinimą turėtų būti įtrauktos visos suinteresuotos šalys: valdžia, verslas, mokslo institucijos, pilietinė visuomenė ir vietos bendruomenės. Valdžios institucijos ima suprasti, kad, siekiant tvarių pokyčių, partnerystė yra itin svarbi inovatyviems socialinio sektoriaus sprendimams. Vyriausybės, siekdamos tvaraus vystymosi tikslų, turėtų paspartinti suinteresuotų šalių bendradarbiavimą.
2016–2020 m. Lietuva išskyrė penkias prioritetines DVT įgyvendinimo sritis, tai: 1) skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimas, užimtumo skatinimas (pirmasis, aštuntasis ir dešimtasis DVT); 2) visuomenės sveikatos stiprinimas, sveikatos priežiūros kokybės ir paslaugų prieinamumo didinimas (trečiasis DVT); 3) inovatyvios ekonomikos ir išmaniosios energetikos plėtra (septintasis, aštuntasis, devintasis ir dvyliktasis DVT); 4) kokybiškas išsilavinimas (ketvirtasis DVT); 5) bendradarbiavimo plėtotė (septynioliktasis DVT). 2021–2030 m. išskirti penki daug dėmesio reikalaujantys sisteminiai iššūkiai: menkas ekonomikos produktyvumas; socialinė atskirtis ir nelygybė; švietimo kokybė ir ugdymo netolygumai; regioniniai skirtumai; klimato kaita ir aplinkos būklė.
2021 m. DVT indekso duomenimis, Lietuva yra pasiekusi penkioliktąjį tikslą DVT „Miškai, žemė, biologinė įvairovė“. Tačiau prastėja tryliktojo DVT „Kova su klimato kaita“ rodikliai, nėra pažangos, įgyvendinant antrąjį DVT „Kova su badu“, dešimtąjį DVT „Nelygybės mažinimas“, keturioliktąjį DVT „Vandenynų ir jūrų ištekliai“ ir septynioliktąjį DVT „Partnerystė, įgyvendinant tikslus“. Valstybės kontrolė 2021 m. paskelbtoje vertinimo ataskaitoje „Lietuvos pasirengimas įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus“ nurodė, kad, siekiant DVT įgyvendinimo pažangos, turėtų būti suformuota ir tinkamai veikianti įgyvendinimo politikos sistema, paskirstant atsakomybę ir išteklius, kuo plačiau supažindinant visuomenę su šiais tikslais, skatinant viešąjį dialogą su suinteresuotosiomis šalimis, įtraukiant DVT ir jų uždavinius į strateginio planavimo dokumentus. Valdžios institucijos turėtų siekti, kad visuomenė kuo daugiau sužinotų apie DVT, ir skatintų suinteresuotų šalių bendradarbiavimą. Tai turi vykti per visą darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo laikotarpį. Turi būti organizuojami seminarai valdžios institucijų ir kitų suinteresuotųjų šalių darbuotojams, rengiamos visuomenės informavimo kampanijos, konsultuojamasi su suinteresuotosiomis šalimis.
2018 m. paskelbtoje DVT įgyvendinimo ataskaitoje nurodyta, kad, siekiant supažindinti Lietuvos visuomenę su DVT, buvo organizuojamos interaktyvios veiklos ir diskusijos. Įvairiuose Lietuvos regionuose buvo pasitelkti partneriai iš nevyriausybinių organizacijų, švietimo, akademinio ir privataus sektoriaus. Ataskaitoje pažymima, kad didžiąją dalį DVT projektų vykdė nevyriausybinės organizacijos, dalyvaudamos ne tik nacionaliniuose, bet ir Europos Sąjungos (ES) remiamuose projektuose.
Tačiau nei 2018 m. DVT įgyvendinimo, nei Valstybės kontrolės ataskaitoje net neužsiminta apie socialinį verslą ir jo vaidmenį, įgyvendinant DVT. O juk socialinis verslas kaip tik ir veikia tokiose srityse, kaip švietimas, aplinkosauga, skurdo, atskirties ir nelygybės mažinimas ir t. t. Socialinis verslas jau kuris laikas pirmenybę teikia socialinei ir aplinkosauginei vertei kurti. Socialinio verslo kuriamos prekės ar paslaugos skirtos visuomenės ar tam tikrų tikslinių grupių socialiniams poreikiams tenkinti ir socialinėms problemoms spręsti, pavyzdžiui, teikti sveikatos, socialines paslaugas ir t. t. Šie verslai dažnai įdarbina socialiai jautrioms visuomenės grupėms priklausančius asmenis ir skiria daug dėmesio jų problemoms spręsti.
Socialiniai verslai, pasitelkdami vietinius išteklius, rinkdamiesi gamybai reikalingas žaliavas, siekia naudoti tvarias, aplinkai nekenksmingas medžiagas. Socialiniai verslai yra linkę bendradarbiauti su vietos bendruomenėmis ir naudotis jų turimais ištekliais. Taigi socialinis verslas išsiskiria aiškiais socialiniais tikslais ir socialine nauda. 2021 m. paskelbtame dokumente „Europos Sąjungos socialinės ekonomikos veiksmų planas“ ES lygiu pripažįstama socialinio verslo svarba, siekiant DVT.
Įvairių šalių mokslininkai (Littlewood, Holt, 2018; Lubberink, 2019; Diaz-Sarachaga, Ariza-Montes, 2022) pabrėžia, kad socialinis verslas vaidina vis svarbesnį vaidmenį, siekiant DVT, nes inovatyvia veikla jis sprendžia sudėtingas visuomenės problemas, kurių kiti nemato arba nepajėgia išspręsti. Lietuvos mokslininkai (Pučėtaitė, Novelskaitė, Pušinaitė-Gelgotė, Rusteikienė, Butkevičienė, 2019) pastebi, kad socialinis verslas Lietuvoje prisideda prie daugelio DVT įgyvendinimo. Lietuvos visuomenė vis daugiau sužino apie socialinį verslą, daugėja įvairių programų ir iniciatyvų, skatinančių socialinį verslą, tačiau trūksta duomenų apie socialinio verslo kuriamą vertę. Trūksta dialogo su sprendimų priėmėjais.
Lietuvos valdžios atstovai turėtų ne tik žvelgti į tradicinį verslą ir nevyriausybinį sektorių, bet ir suprasti įvairių socialinio verslo organizacijų galimybes prisidėti prie DVT įgyvendinimo, stiprinti dialogą ir paramą socialiniam verslui. Tik bendradarbiavimas gali padėti sėkmingai įgyvendinti DVT, nepalikdamas nė vieno nuošalėje.
Straipsnis parengtas, vykdant projektą „Socialinio verslo socialinė vertė, atliepiant darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo iššūkius“ (Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-23-0027). Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas”.
Dr. Audronė Urmanavičienė