Artėjant šaltajam metų sezonui, visuomenėje vis garsiau kalbama apie tai, kad kainos už šildymą gerokai patuštins gyventojų kišenes.
dr. Justinas Rastenis
Dėl to nerimauja ne tik pavieniai namų ūkiai, bet ir įmonės, kurios ragina darbuotojus taupyti ne tik šilumos, bet ir kitus energetikos išteklius. Susiklosčius šiai situacijai, tenka ieškoti ne tik būdų, kaip sutaupyti, bet ir kitų sprendimų, kaip šildyti patalpas. Vieną būdą dar prieš kelerius metus sugalvojo ir įgyvendino Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) atstovai, kurie patalpų šildymui naudoja serverių išskiriamą šilumą.
Idėja kilo nusprendus atsinaujinti
Pasak VILNIUS TECH Infrastruktūros skyriaus vedėjo dr. Justino Rastenio, idėja, naudojantis serverinėmis, šildyti universiteto patalpas kilo tuomet, kai buvo nuspręsta įrengti naują, modernią serverinę. „Esame inžinieriai, kurie užaugo universitete. Nuolat galvojame ne tik, kaip greitai ir kokybiškai atlikti užduotį, bet ir kaip atliekamus veiksmus praplėsti, kad jie atneštų kuo daugiau naudos. Sugalvoję šią idėją, daug domėjomės, skaitėme, su kolegomis aplankėme kelias kitas modernias serverines. Deja, bet komercinės kompanijos nenorėjo su mumis bendradarbiauti, nes turėjome per mažai lėšų, tad nusprendėme serverinę įsirengti savo jėgomis“, – pasakoja VILNIUS TECH ekspertas.
J. Rastenio teigimu, pirmiausia reikėjo apgalvoti, kaip izoliuoti sienas nuo garso, kaip efektyviai vėsinti patalpą, išpučiant karštą orą. Patalpa, kurioje buvo planuojama įrengti serverinę, buvo šalia laiptinės, kuri nėra šildoma. Tad buvo nuspręsta sukurti inovaciją – šaltuoju metų sezonu, kai laiptinėje yra itin žema temperatūra, iš laiptinės imti šaltą orą, o šiltą orą pūsti į laiptinę. „Pirminis mūsų planas buvo šildyti daugiau patalpų. Tačiau, pradėję įgyvendinti savo idėją, pastebėjome, kad tai pareikalautų daug papildomų išlaidų. Būtent todėl nusprendėme savo naujovę išbandyti mažesnėse patalpose, o ilgainiui ją praplėsti“, – teigia Infrastruktūros skyriaus vedėjas.
Serverinių veikimo principas
Pasak VILNIUS TECH eksperto, serverinėse laikomi serveriai, kurių kiekvienas dirbdamas išskiria šilumą. Serverį galima pavadinti galingu kompiuteriu, kuris sudarytas iš tokių komponentų, kaip motininė plokštė, procesorius, operatyvioji atmintis, kietasis diskas, maitinimo šaltinis. Kiekvienas iš šių komponentų išskiria šilumą – kuo intensyviau jis dirba, tuo daugiau šilumos energijos sugeneruoja. „Pagrindinė serverinių funkcija – užtikrinti sklandų serverių veikimą, pakankamą ir stabilų elektros, interneto tiekimą, pakankamą aušinimą. Didžiausia problema būtų, jei serveriai perkaistų, tuomet jie būtų priversti išsijungti arba pradėtų veikti nestabiliai“, – dėmesį atkreipia J. Rastenis. Ekspertas pabrėžia, kad nereikia atmesti ir tokios galimybės, jog ateityje naudojantis serverinėmis būtų galima šildyti ir didesnes patalpas. Svarbiausia – viską tiksliai suplanuoti. Serveriai išskiria stabilų kiekį šilumos energijos, todėl, pavyzdžiui, auditorijose būtų galima užtikrinti pastovią oro temperatūrą.
VILNIUS TECH ekspertas pabrėžia, kad, pradėjus plačiau naudoti patalpų šildymą, naudojantis serverinėmis, šaltuoju metų sezonu būtų galima sutaupyti ne vieną tūkstantį eurų. Tiesa, reikėtų įvertinti ir tai, kokia temperatūra vyrauja lauke. Informacinių technologijų ir sistemų centro atstovai, norėdami prisidėti prie energetikos šaltinių taupymo, atvėsus orams padidino serverinės šaldymą nuo 18 iki 20 laipsnių temperatūros, taip palengvindami kondicionierių darbą. Toks sprendimas leido sutaupyti lėšų.