Daugiau dėmesio strategijai. Seimo valdybos sprendimu Seimo kanceliarijos struktūroje atkuriamas 2007–2015 metais veikęs už strateginį planavimą atsakingas skyrius. Siekiant kryptingo, į rezultatus orientuoto Seimo kanceliarijos darbo ir atsižvelgiant į laikmečio tendencijas bei gerąsias praktikas, atkuriamam skyriui keliami didesni uždaviniai. Padalinio tikslas – sukurti kuo palankesnes veiklos sąlygas Seimo nariams, padėti Seimo kanceliarijos padaliniams įgyvendinti strateginius tikslus, visose veiklose didinti efektyvumą, taupyti išteklius, siekti inovacijų ir tvarumo. Seimo kanceliarijos Strategijos ir inovacijų skyrius sistemiškai analizuos, vertins ir taikys kitų šalių parlamentų administracijų gerąją patirtį strateginio planavimo ir kitose srityse.
Atkuriant šį padalinį, bendras pareigybių skaičius Seimo kanceliarijoje nebus padidintas. Planuojama, kad Strategijos ir inovacijų skyriuje dirbs keturi darbuotojai, perkelti iš kitų padalinių.
Lietuvoje biudžetinėms įstaigoms strateginis planavimas yra privalomas, tad strateginio planavimo, organizacijos vystymo ir panašius padalinius turi daugelis svarbiausių šalies biudžetinių įstaigų: Prezidento kanceliarija, Vyriausybės kanceliarija, Finansų ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos bankas ir kitos. Užsienio šalių parlamentų administracijos taip pat turi tokius padalinius, įskaitant ir Europos Parlamento administraciją.
Seime veiklą pradeda Jūrinių reikalų komisija. Jos atkūrimo iniciatorius – Seimo narys prof. Valdas Rakutis. Komisijoje dirbs 12 parlamentarų, kuriuos delegavo įvairios Seimo frakcijos. Pasak V. Rakučio, Jūrinių reikalų komisija bus „vedlys, sujungiantis jūrinės kultūros organizacijas ir bendruomenę, valdantis jūrinės strategijos planavimo ir rengimo eigą“. Komisija šiek tiek kitokiu pavadinimu veikė praeitose Seimo kadencijose. Nuolatinė Jūrinių reikalų komisija tęs veikusios Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos darbus, papildomai apimdama šiomis dienomis ypač svarbius gynybos ir saugumo klausimus, ir rengs šios srities teisės aktus.
„Akivaizdu, kad šiomis dienomis centrinėse valdžios institucijose trūksta supratimo ir dėmesio Lietuvos jūrinei kultūrai, jūriniam švietimui, bendrai visam jūriniam sektoriui, manant, kad tai – specifinis klaipėdiečių reikalas. Reikia žvelgti plačiau, nes pasaulinis geopolitinis kontekstas mums diktuoja strategiškai svarbius jūrinių reikalų klausimus, kurie apima gynybos ir saugumo, jūrinės energetikos, jūrinių technologijų, krovinių gabenimo vandeniu ir kitas svarbias sritis“, – teigia komisijos sudarymo iniciatorius V. Rakutis.
Atkreiptinas dėmesys ir į šiomis dienomis ypač aktualią gynybos ir saugumo strateginę liniją, kuri privalo atrasti jūrinę Lietuvos gynybos ir saugumo sistemos dedamąją. Pasaulinė ekonomika yra pastatyta ant jūrinio verslo pamato, nes 90 proc. pasaulinių krovinių pervežama jūra. Manoma, kad artimiausioje ateityje pasaulinis pervežamų krovinių mastas patrigubės, taigi jūrinis gynybos ir saugumo faktorius taps strategiškai svarbus, atsižvelgiant į besikeičiantį NATO plėtros žemėlapį ir tiesioginius kontaktus su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Jungtine Karalyste ir kitomis valstybėmis, su Lietuva susietomis tik jūriniais keliais.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai – 2023 m. kovo 5 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktais duomenimis, anksčiausiai baigsis Trakų rajono savivaldybės tarybos, kurios nariai davė priesaiką 2019 m. balandžio 8 d., įgaliojimai. 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimai turėtų įvykti laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 8 d. iki kovo 8 d.
Su Sakartvelo verslininkais aptarta, kaip ištrūkti iš Rusijos įtakos schemų. Apeidama JAV ir Europos Sąjungos taikomas sankcijas, Rusija naudojasi ir ryšiais su Sakartvelo verslininkais, todėl šios šalies verslams tenka labai saugotis, kaip nepakliūti į sankcijų Rusijai vengimo schemas. Šią sąlygą, kaip principinę, Sakartvelui siekiant kandidatės į Europos Sąjungą statuso, įvardijo Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Sakartvelu grupės pirmininkas, Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata, susitikęs su Sakartvelo verslininkų grupe.
„Sakartvelui, kitaip nei Moldovai ir Ukrainai, nėra suteiktas kandidatės į Europos Sąjungą statusas. Dėl to ypač didelė atsakomybė tenka šios valstybės verslininkams“, – atkreipė dėmesį R. Lopata. Jis priminė Sakartvelo delegacijai, kad Lietuva ir kai kurios kitos valstybės yra paskelbusios Rusiją teroristine valstybe. „Linkime, kad kuo daugiau pasaulio valstybių prisijungtų, paskelbdamos Rusiją teroristine valstybe. Tokiame principiniame šalių tinkle nebus jokių išimčių ir verslui“, – teigė R. Lopata.
Su Seimo nariu Vilniuje bendravę „Tvarios Gruzijos kaimo plėtros asociacijos“ nariai taip pat pabrėžė dėl Rusijos karo Ukrainoje sutrūkusio prekių į Europą eksporto rūpesčius: prekių neįmanoma pristatyti per Odesos uostą, o produkcijos gabenimas per Turkiją itin išaugina logistikos sąnaudas.
Privalome skubiai peržiūrėti dvišales sutartis su Rusija. „Pripažinus Rusiją teroristine valstybe, Lietuvoje būtina skubiai apsvarstyti, kurias tarptautines sutartis ir dvišalius tarpžinybinius susitarimus su Rusija reikia peržiūrėti arba nutraukti“, – siūlo Seimo narys prof. Raimundas Lopata. Jo teigimu, revizuoti reikia ir tas sutartis, kurios su teroristine valstybe nustato teisinę pagalbą ir teisinius santykius. „Teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose ir kitose bylose mechanizmas turi būti apibrėžtas labai griežtai, kad, denonsavus kurią nors dvišalę sutartį su teroristine Rusija, nebūtų sudarytos sąlygos teisiškai bendradarbiauti baudžiamosiose bylose kai kurių konvencijų pagrindu, pavyzdžiui, Europos Tarybos konvencija dėl ekstradicijos“, – pabrėžia R. Lopata.
Seimas rezoliuciją „Dėl Rusijos Federacijos veiksmų Ukrainoje pripažinimo genocidu ir specialiojo tarptautinio baudžiamojo tribunolo įsteigimo Rusijos agresijos nusikaltimui ištirti“ priėmė vienbalsiai 2022 m. gegužės 10-ąją. Rezoliucijoje konstatuota, kad „Rusijos Federacija, kurios karinės pajėgos bombardavimo taikiniais sąmoningai ir sistemingai renkasi civilinius objektus, yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė“.
Laiku nepasitikrinusių sveikatos vairuotojų pažymėjimai bus pripažinti negaliojančiais. Seimas po svarstymo pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisų projektui Nr. XIVP-1445(3). Siūloma nepasitikrinusių sveikatos nustatytu periodiškumu vairuotojų turimus vairuotojo pažymėjimus skelbti negaliojančiais. Pašalinus priežastis, lėmusias vairuotojo pažymėjimo paskelbimą negaliojančiu, vairuotojo pažymėjimas būtų vėl skelbiamas galiojančiu, automatinėmis priemonėmis tai pažymint Kelių transporto priemonių vairuotojų registre.
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija priėmė penkias rezoliucijas. Rugsėjo 27–29 d. po ilgų pandeminių metų į Seimą susirinkusi posėdžiauti Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija baigiamojoje spaudos konferencijoje pristatė 5 priimtas rezoliucijas: „Dėl tautinės tapatybės ugdymo“, „Dėl grįžusių gyventi į Lietuvą vaikų ugdymo“, „Dėl numatomo referendumo dėl gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo“, „Dėl patriotiškumo ugdymo ir pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui“ ir „Dėl grįžtamosios migracijos ir priemonių grįžimui skatinti“.