Parlamentarė siūlo įstatymu nustatyti kvalifikacinius reikalavimus Vyriausybės nariams. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė įregistravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nustatyti, kad ministrų kabineto nariais gali būti skiriami tik magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą išsilavinimą įgiję asmenys.
Pasak parlamentarės, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenustato jokių kvalifikacinių reikalavimų Vyriausybės nariams, tad susiklosto situacija, kai šias valstybės gyvenimui ir tolesnei raidai reikšmingas pareigas pradeda eiti asmenys, neturintys jokio išsilavinimo arba turintys nepakankamą išsilavinimą tokioms aukštoms pareigoms eiti. „Tokia situacija diskredituoja svarbiausią valstybės instituciją, tampa pajuokų objektu ir kenkia valstybei. Kadangi Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė, atlikdama valstybės reformą, siūlo, kad asmuo, priimamas į įstaigos vadovo pareigas, turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę kvalifikaciją, manytina, kad ne mažesnį išsilavinimą privalėtų turėti ir ministerijų bei Vyriausybės vadovas“, – sako Seimo narė A. Širinskienė.
Jei siūlomam Vyriausybės įstatymo pakeitimo projektui pritartų Seimas, nauji reikalavimai įsigaliotų 2022 m. gruodžio 1 d. Tie esamo ministrų kabineto nariai, kurie stokotų magistro kvalifikacinio laipsnio ar jam prilyginto išsilavinimo, turėtų pereinamąjį laikotarpį mokytis ir jiems įstatymo reikalavimai būtų taikomi nuo 2024 m. liepos 1 d.
Darbo grupė dirbs prie Laisvės kovų įamžinimo programos. Siekdama parengti Laisvės kovų įamžinimo programą, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija inicijuoja darbo grupę, kuri artimiausius porą mėnesių dirbs prie laisvės kovų atminimo įamžinimo temos, sieks sukurti įamžinimo ir atminimo ilgalaikę programą. „Šiuo metu turime įvairių iniciatyvų, kurios kyla iš visuomenės. Daug svarbių atminties įamžinimo projektų įgyvendina Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, Vilniaus universitetas ir kitos institucijos, tačiau pasigendama bendro laisvės kovų įamžinimo matymo, atliepiančio šiuolaikiškumą ir gyvą istorijos pasakojimą. 2029 m. turėsime ypatingą jubiliejų: sukanka 80 metų nuo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. paskelbtos deklaracijos, todėl, iš anksto ruošdamiesi jubiliejui, galime parengti Laisvės kovų įamžinimo programą, kurioje visuomenė, akademinė bendruomenė, institucijos ir politikai susitartų dėl laisvės kovų atminties ir įamžinimo darbų prioritetų“, – teigia komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė.
Spalio 12 d. komisijos posėdyje dalyvavę istorikai, įvairių institucijų atstovai ir politikai sutarė, kad laisvės kovų įamžinimo ir atminimo srityje pastebimas nenuoseklumas, dauguma iniciatyvų prapuola bendrame Lietuvos politikos istorijos kontekste. Pasisakymuose buvo pabrėžta, kad pasigendama sistemiškumo, komunikacijos, tarptautinės sklaidos, jaunimo įtraukimo, visuomenę įtraukiančių leidinių ir skaitmenizavimo. Taip pat buvo išsakytas pastebėjimas, kad šiandien esame atsidūrę savotiškoje atskirties situacijoje tarp vadinamojo „fizinio“ įamžinimo klodo, pasireiškiančio paminklais, atminimo ženklais ir lentelėmis, bei jaunosios kartos, kuri turi visiškai kitokį santykį su istorija ir istorine atmintimi.
Laisvės kovų įamžinimo programos tikslas – ruošti dabartį susivokusią vertybišką visuomenę ateičiai. Vienas iš galimų šios vizijos įgyvendinimo raktų – atrasti balansą tarp valstybinių organizacijų, muziejų, kitų biudžetinių įstaigų ir visuomenės, kurioje kyla laisvės kovas įprasminančios iniciatyvos. Tačiau tam reikalinga pilnesnė ne tik visos Lietuvos istorijos matymo idėja, bet ir viso partizaninių, arba laisvės kovų, kraštovaizdžio suvokimas, naujas ir šiuolaikinei visuomenei patrauklus bei aktualus istorinis pasakojimas.
Kultūros komitetas pritarė naujos redakcijos Dainų švenčių įstatymo projektui. Juo siekiama užtikrinti nepertraukiamą Dainų švenčių tradicijos išsaugojimą, įtvirtinti šalies siekį puoselėti ir plėtoti šimtametę kultūrinę tradiciją bei stiprinti bendrumą ir vienybę, telkiant visuomenę.
Naująja įstatymo redakcija siekiama numatyti efektyvesnes dainų ir šokių švenčių tradicijos išsaugojimo, tęstinumo ir plėtros bei dainų švenčių organizavimo priemones,
išsamiau reglamentuoti kompetencijų pasiskirstymą ir funkcijas tarp institucijų, atsakingų už dainų ir šokių švenčių tradicijos išsaugojimą, taip pat suteikti finansines garantijas šventės tradicijų tęstinumui. Komiteto nariai bendru sutarimu pritarė šiam įstatymo projektui ir, atsižvelgdami į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Kultūros komiteto narių, Etninės kultūros globos tarybos, VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastabas bei pasiūlymus, teikia Seimui svarstyti patobulintą įstatymo projektą. Tikimasi, kad, priėmus naują Dainų švenčių įstatymo redakciją, pagerės dainų švenčių organizavimo procesas, didės informacijos apie dainų šventes sklaida Lietuvoje ir užsienyje, o tai turės teigiamą poveikį visuomenės įtraukimui į dainų švenčių tradicijos išsaugojimo procesą.
Nepasitikrinusių sveikatos vairuotojų pažymėjimai – negaliojantys. Seimas pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms. Įstatyme įtvirtinta, kad nepasitikrinusių sveikatos nustatytu periodiškumu vairuotojų turimi vairuotojo pažymėjimai bus skelbiami negaliojančiais. Pašalinus priežastis, lėmusias vairuotojo pažymėjimo paskelbimą negaliojančiu, vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus atkurtas, automatinėmis priemonėmis tai pažymint Kelių transporto priemonių vairuotojų registre (įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.).
Priimtais pakeitimais tikslinamas ir reglamentavimas dėl naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis: transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus, kai transporto priemonė stovi – apibrėžiama Saugaus eismo įstatymo 2 straipsnio 79 dalyje), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis. „Stabtelėjimas prie šviesoforo arba spūstyje – nėra sustojimas ilgesniam laikui. Tai suprantama kaip važiavimas: sustoji, važiuoji, sustoji, vėl važiuoji. Žinoma, gali būti priekyje avarija, tuomet būna ilgesni sustojimai, bet tai nėra stovėjimas, todėl naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis negalima“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui komentavo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas
Stasys Šedbaras.
Sugriežtinti reikalavimai turintiems laisvų rankų įrangą. Ją turintys naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis galės tik tuomet, kai tokia priemonė bus pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar bus naudojama transporto priemonės įranga (įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d.).
Įstatyme taip pat įtvirtintas draudimas dalyvauti viešajame eisme transporto priemonėms, kurios nepriskirtos specialiosioms transporto priemonėms, tačiau yra su specialiaisiais šviesos ir (arba) garso signalais ir (arba) pažymėtos taip pat ar panašiai, kaip žymimos specialiosios transporto
priemonės.