Antimikrobinės medžiagos yra būtinos visuomenės sveikatai ir gyvenimo kokybei palaikyti.
Tačiau pasaulyje didėja ir susirūpinimas dėl šių medžiagų poveikio aplinkai, nes jų kiekis aplinkoje nuolat didėja ir dar nėra gerai žinoma apie jų žalą gyviesiems organizmams. Dėl pasaulinės koronaviruso pandemijos antibakterinių medžiagų naudojimas smarkiai išaugo ir tai dar labiau sustiprino aplinkosaugininkų susirūpinimą.
Kosmetika gali kenkti ne tik žmogui
Triklozanas yra viena plačiausiai naudojamų antimikrobinių medžiagų. Jis naudojamas daugelyje šiuolaikinių sveikatos priežiūros ir asmeninės higienos priemonių: rankų muile, chirurgijos reikmenyse, prausikliuose, rankų kremuose ir losjonuose, dantų pastose bei burnos skalavimo skysčiuose, dezodorantuose, tekstilėje ir net žaisluose.
Europos Sąjunga nuo 2017 m. uždraudė triklozano naudojimą kai kuriose higienos priemonėse. Tačiau daugelyje šalių jo naudojimas dar nėra reglamentuojamas ir ši antimikrobinė medžiaga tebėra plačiai naudojama minėtų produktų gamyboje. Toks platus šios antibakterinės medžiagos naudojimas lėmė tai, kad triklozanas yra vienas iš dažniausiai aplinkoje aptinkamų naujųjų organinių teršalų. Be to, paaiškėjo, kad triklozano irimo ir skilimo produktai, tokie kaip metiltriklozanas ir dioksinai, yra patvaresni ir linkę dar labiau kauptis organizmuose. Tai kelia susirūpinimą dėl galimo pavojaus žmonių sveikatai ir gyviesiems organizmams.
Užteršia dumblą, kuris yra naudojamas kaip trąšos
Aplinkosauginiu požiūriu blogiausia yra tai, kad triklozanas dėl savo cheminių savybių yra linkęs kauptis aplinkoje ir gyvuosiuose organizmuose. Vien Europoje per metus sunaudojama iki 450 t triklozano, iš kurių maždaug 96 proc. išleidžiama į nuotekų valymo įrenginius. Nors nuotekų valymo metu jo pašalinama apie 80 proc., triklozanas vis tiek yra vienas iš dešimties dažniausiai aptinkamų organinių teršalų paviršiniame vandenyje.
Tyrimais nustatyta, kad nuotekų valymo įrenginiuose esantis triklozanas yra absorbuojamas nuotekų dumble ir su juo patenka į sausumos ekosistemas. Europos Sąjungoje nuotekų dumblo politika ir teisės aktai skatina pakartotinį nuotekų dumblo naudojimą žemės ūkyje, kaip tvarią, gerą ir pigią trąšų naudojimo alternatyvą. Tai gali prisidėti prie dirvožemio kokybės gerinimo ir sumažinti nuotekų dumblo šalinimą sąvartynuose, kartu ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iš sąvartynų, taip prisidedant prie klimato kaitos švelninimo. Europos Sąjungos teisės aktai griežtai kontroliuoja maistinių medžiagų ir metalų ribines vertes nuotekų dumble, tačiau antibakterinių medžiagų kiekio reguliavimo ir saugos rekomendacijų nėra.
Apie teršalus įspėja ir sliekai
Šiuolaikinis pasaulis neabejotinai susiduria su klimato kaita ir jos padariniais. Didelio mokslininkų dėmesio sulaukia kintančių klimato sąlygų ir klimato kaitos padarinių poveikis gyviesiems organizmams. Daugėja įrodymų, kad kintančios klimato sąlygos gali pakeisti teršalų nuodingumą ir net dirvožemio savybes. Tarp organizmų, kurie gali būti labiau paveikti kintančių aplinkos sąlygų, yra dirvožemyje gyvenantys bestuburiai, pavyzdžiui, sliekai. Dėl plonos odos ir nuolatinio kontakto su dirvožemiu bei jame esančiais teršalais sliekai yra geri bioindikatoriai, vertinant organinių ir neorganinių teršalų kaupimąsi ir jų nuodingumą.
Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedroje atliekant podoktorantūros stažuotės tyrimą apie kintančio klimato poveikį, antimikrobinių medžiagų nuodingumą kompostiniam sliekui (lot. Eisenia fetida), nustatyta, kad triklozanas yra jam nuodingas. Triklozanas reikšmingai padidino sliekų mirtingumą, sumažino jų biomasės augimą ir labai neigiamai paveikė dauginimąsi. Dėl neigiamo triklozano poveikio sumažėjo sliekų kokonų gamyba ir jų gyvybingumas.
Naujausi tyrimais rodo, kad besikeičiančios klimato sąlygos reikšmingai pakeitė triklozano nuodingumą. Sausra kartu su padidėjusia temperatūra padidino neigiamą triklozano poveikį sliekų išgyvenimui, augimo greičiui ir dauginimuisi. Pavienė padidinta temperatūra šiek tiek sumažino triklozano neigiamą poveikį mirtingumui, dauginimuisi ir biomasės augimui. Dėl tyrimais nustatyto neigiamo triklozano poveikio sliekų biomasės augimui, išgyvenamumui ir dauginimuisi, gali sumažėti sliekų populiacija. Tai ilgainiui gali turėti neigiamų pasekmių visai sausumos ekosistemai, nes sliekai yra labai svarbi sausumos ekosistemos rūšis, kuri palaiko ir gerina dirvožemio struktūrą, maistinių medžiagų mobilizaciją, organinių medžiagų skaidymą.
Tyrimo rezultatai kelia didžiulį susirūpinimą, nes mūsų gamtinėje aplinkoje, be triklozano, galima aptikti įvairiausių kitų cheminių medžiagų ir teršalų, kurie taip pat gali neigiamai veikti gyvuosius organizmus. Nemaža dalis šių medžiagų patenka į aplinką su žmonių naudojamais asmens higienos produktais. Dėl to aplinkosaugininkai skatina atkreipti dėmesį į asmens higienos produktų sudėtį, naudoti kuo natūralesnes priemones ir taip prisidėti prie gamtinės aplinkos išsaugojimo.
Dr. Diana Miškelytė
Autorė yra VDU Gamtos mokslų fakulteto, Aplinkotyros katedros docentė ir vyresnioji mokslo darbuotoja