Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), jau keletą dešimtmečių palaikantis glaudžius ryšius su pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos bendruomene, kviečia į VDU Pasaulio lietuvių universiteto simpoziumą.
Renginys vyks 2022 m. spalio 27–29 d. Kaune gyvai universitete ir nuotoliniu būdu. Minint Lietuvos universiteto šimtmetį ir atsižvelgiant į pastarųjų metų aktualijas, Lietuvos ir pasaulio lietuvių mokslo, meno ir kūrybos bendruomenė yra kviečiama diskutuoti apie laisvę ir jos formas įprasminančiomis temomis.
Pasak VDU istorijos profesoriaus Egidijaus Aleksandravičiaus, VDU Pasaulio lietuvių universiteto simpoziumas turi būti ta vieta, kurioje negali būti užmirštama, kas vyksta su minties ir viešos raiškos laisve, kuri bent kelis šimtmečius buvo apsaugota akademinės autonomijos ir nepriklausomo mokslinio tyrinėjimo teise. „Tad gal Pasaulio lietuvių universiteto bendruomenė dar gali būti paskutiniai apkasai, kuriuose renkasi tie, kuriems visa tai rūpi“, – teigia VDU profesorius.
Simpoziumo metu pranešimus skaitys ir diskusijose dalyvaus Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys lietuviai ar lietuviškų šaknų turintys pranešėjai: filosofas prof. Saulius Geniušas (Kinija), verslo konsultantė Ann Senn (JAV), žurnalistas, vertėjas dr. Mykolas Drunga (Lietuva), informatikė Indrė Grigaravičiūtė (Norvegija), istorikė prof. Indrė Čuplinskas (Kanada), edukologė dr. Jolita Buzaitytė-Kašalynienė (Lietuva), sociologė, meno kritikė dr. Judita Sedaitis (JAV), futurologė Kristina Dryža (Lietuva/Australija), filosofas prof. Gediminas Karoblis Lietuva/Norvegija), filosofas Rimas Čuplinskas (Lietuva), istorikas Domas Boguševičius (Lietuva).
Dalyvauti diskusijose bus kviečiami ir VDU Pasaulio lietuvių universiteto simpoziumo žiūrovai – tiek esantys auditorijoje, tiek stebintys renginį nuotoliu per „Zoom“. Norinčių dalyvauti gyvai registracija vyksta iki spalio 16 d., o besijungiančių nuotoliu – iki spalio 26 d. Renginio transliaciją taip pat bus galima stebėti ir VDU „YouTube“ kanale.
Spalio 27 d. sesija ir specialusis pranešimas
Įvadinėje sesijoje simpoziumo organizacinės grupės nariai (prof. E. Aleksandravičius, D. Boguševičius, prof. G. Karoblis, R. Čuplinskas) ir sociologė dr. Judita Sedaitis (JAV) dalinsis įžvalgomis laisvės ir jos formų tema. Specialų pranešimą apie ukrainiečių diasporų likimus ir galimas ateities perspektyvas skaitys etnografas dr. Andriy Nahachewsky (Kanada).
Spalio 28 d. sesija „Kas neša liepsną, kai aplink tamsu? Lietuvos universiteto tradicija Lietuvoje ir išeivijoje“
Sesijoje, dedikuotoje Lietuvos universiteto 100-mečiui, bus aptariama, kokią reikšmę Lietuvos universiteto tradicijos tąsai turėjo žymūs universitete dirbę ir jo aplinkoje susiformavę mokslininkai, tokie kaip Marija Gimbutienė, Julius Greimas, Aflred Erich Senn, ir kaip Lietuvos universiteto tradicija buvo palaikoma išeivijoje.
Spalio 28 d. sesija „Švietimo tikrovė virtualizacijos akivaizdoje“
Nuotolinis darbas ar studijos tarp dviejų vietų – vienos, kurioje esama fiziškai, ir kitos, kuri šią veiklą palaiko fiziškai, – tapo gerai žinoma tiek įvairių sričių darbuotojų, tiek studentų ir moksleivių, tiek ir pabėgėlių bei pasaulio lietuvių bendruomenių patirtimi. Moksleiviai ir studentai gali studijuoti mokslo įstaigose net ir siautėjančios pandemijos ar karo sąlygomis. Dėl sunkumų palaikyti fizinį artumą kai kurios pasaulio lietuvių bendruomenės buvo priverstos persikelti į virtualias erdves ir kartu atrado akstiną burti naujas grynai virtualias bendruomenes ar net suintensyvino veiklą, kurią iki tol ribojo fizinis atstumas.
Šioje sesijoje bus taip pat klausiama – ar, išsaugodami budrumą, įstengsime nepamiršti, kokie pavojai glūdi nuotolinėse studijose? Ar gebėsime neprarasti ryšio su fizine tikrove, apsisaugoti nuo virtualaus sklandumo genamo smalsumo ar virtualios kontrolės pagundų? Ar, sukūrus virtualius universitetų, mokyklų dvynius, mūsų gyvenimas taps saugesnis, švaresnis, artimesnis? Ar jis taps žmoniškesnis, ar mažiau žmoniškas?
Spalio 29 d. sesija „Klestėjimas nenuspėjamumo sąlygomis“
Paskutinėje simpoziumo dalyje bus svarstoma, ar didėjantis nenuspėjamumas šiandieniame pasaulyje trukdo klestėti? Ar tampame atsparesni, ar trapesni? Kaip visuomeniniai sukrėtimai ir permainos veikia mokslą ir kūrybą? Ar mokslas ir kūryba padeda adaptuotis, klestėti? Kokie nauji įpročiai ir asociacijos formuojasi (po)pandeminiame pasaulyje, gyvenant nuolatinės karo grėsmės sąlygomis?