Dalinamės gera žinia: 2022 m. rugsėjo 7 d. Kaniūkuose (Molėtų r.) atidengtas paminklas Jonui Gaidamavičiui-Gaidžiui, subrandinusiam XIX a. pabaigos tautos stebuklą „Varpą“.
Archyvo nuotr.
Kaip rašo istorikas Gintautas Šeikis, Jonas Gaidamavičius-Gaidys yra vienas ryškiausių XIX a. 8-ojo dešimtmečio lietuvių atgimimo veikėjų. Tai buvo labai veikli, energinga, neieškanti kompromisų asmenybė, savo vulkaniška energija, patriotizmu sugebėjusi uždegti bendražygius ir kartu su jais subrandinusi XIX a. pabaigos tautos stebuklą „Varpą“.
Studijuodamas Varšuvoje, J. Gaidamavičius 1888 m. pradžioje ėmėsi iniciatyvos steigti slaptą Varšuvos lietuvių studentų draugiją „Draugystė Lietuva“. Draugijos nuostatuose, kuriuos parašė J. Gaidamavičius kartu su V. Kudirka, buvo išdėstyti tam laikotarpiui labai progresyvūs tikslai: iš kitataučių išpirkti žemę, plėsti Lietuvos ribas, stabdyti emigraciją, kurti tautos kultūrą lietuvių kalbos pagrindu, ugdyti inteligentijos tautinį identitetą, atsigręžti į etninę kultūrą, per apšvietą skatinti naujus ūkininkavimo būdus, šviesti ir lavinti valstiečių vaikus, rūpintis spaudos ir leidybos reikalais, steigti bibliotekas, muziejus, puoselėti tautiškumą kaip aukščiausią kultūros vertybę.
Draugijos pirmininku išrinktas J. Gaidamavičius, sekretoriumi – V. Kudirka, kurie ir parengė draugijos įstatus. ,,Lietuvos“ draugijai iš pradžių priklausė 22 nariai, kurių daugumą sudarė Varšuvos studentai, kiti mokytojai, tarnautojai, kunigai. Draugija veikė griežtomis konspiracijos sąlygomis.
1889 m. sausio 1 d. dienos šviesą išvydo pirmasis „Varpo“ numeris. ,,Varpo“ programiniai siekiai buvo suformuluoti įvadiniame pirmojo numerio straipsnyje „Naujas laikraštis“, kurį parašė J. Gaidamavičius.
Jis savo straipsnyje iškėlė svarbiausią tautos tikslą – išmokyti tautą lietuviškai mąstyti, nurodyti jai atgimimo kelius, pakelti dvasinį ir materialinį tautos būvį, sustabdyti nutautėjimą, įdiegti pasitikėjimą savo jėgomis. Pagrindiniai „Varpo“ redagavimo rūpesčiai gulė ant V. Kudirkos, J. Gaidamavičiaus-Gaidžio, J. Adomaičio-Šerno ir J. Staugaičio pečių.
„Varpo“ redaktorius J. Gaidamavičius laukė realistinės prozos, bet jos niekas nesiuntė. Todėl šią spragą, V. Kudirkos paragintas, pildė pats redaktorius, per visus 1889 m. numerius „Varpe“ publikavęs apysaką ,,Antanas Valys“. J. Gaidamavičius apysakos prototipus ėmė iš savo gimtojo Kaniūkų kaimo ir gretimų Žibėčių, Skudutiškio kaimų, įvardijo iki šiol tuose kraštuose išlikusias Valių, Satkūnų ir kitas pavardes. Autorius, kaip realistas, vaizdavo paprastų kaimo žmonių gyvenimą ir jų santykius. Apysakos turinys persipynė su paties varpininko gyvenimo vingiais. Tai buvo bandymas meniniu žodžiu populiarinti idėjas, kurias užsibrėžė skelbti „Varpas“.
Tos apysakos rašymas nutrūko kartu su jo, kaip redaktoriaus, darbu laikraštyje. Nors apysaka „Antanas Valys“ liko nebaigta, jos herojus Antanas puikiai atstovauja varpininkų pasaulėžiūrai, o J. Gaidamavičiui atitenka svarbi vieta lietuvių literatūroje – jis laikomas beletristikos pradininku lietuvių literatūroje. 1890 m. J. Gaidamavičius „Varpe“ pasirodė su beletristine apybraiža ,,Pašauktieji“..
1889 m. lapkričio mėnesį J. Gaidamavičius kartu su kitais trimis lietuviais – Vincu Kudirka, Juozu Kauku ir Jonu Seniūnu – sėkmingai išlaikė egzaminus ir baigė studijas Varšuvos universitete. J. Gaidamavičius su dideliais užmojais sugrįžo į gimtąjį kraštą, apsigyveno su tėvais ir savo šeima Kazimieravos palivarke netoli Girsteitiškio, dirbo gydytoju Molėtuose, tikėjosi įsteigti savo vaistinę. Gyvendamas Kazimieravoje, jis toliau rūpinosi „Varpo“ leidimu.
1890 m. liepą J. Gaidamavičius dalyvavo antrame varpininkų suvažiavime Stebuliškių kaime, tačiau nebuvo toks aktyvus kaip pirmajame. Gyvendamas Kazimieravoje, toli nuo Suvalkijos, kur daugiausia spietėsi kiti varpininkai, pamažu tolo nuo jų reikalų. Suvalkiečiai pradėjo po truputį pamiršti jį, nes į varpininkų gretas buvo įtraukta kitų naujų aktyvių žmonių.
Andrius Janulis. I. Satkūnienės nuotr.
Tai – istorijos dalis, kurią surinko paminklo J. Gaidamavičiui-Gaidžiui idėjos autorius – aluntiškis istorikas Gintas Šeikis. Prie sumanymo įgyvendinimo, kiek išgalėjome, prisidėjome ir mes – vietos Žibėčių ir Kaniūkų bendruomenės. Paminklo pastatymą finansavo Molėtų savivaldybė (meras – Saulius Jauneika).
Nors rugsėjo 7-oji buvo trečiadienis, į paminklo atidengimo šventę susirinko gausus būrys žmonių iš aplinkinių gyvenviečių. Sveikinimus ir linkėjimus prie paminklo sakė Molėtų meras S. Jauneika, J. Gaidamavičiaus-Gaidžio giminaitis iš JAV, karo istorikas ir kolekcionierius Henry L. Gaidis, Kultūros ministerijos darbuotojas Gintaras Džiovėnas, istorikas Gintautas Šeikis, Žibėčių bendruomenės atstovas Jonas Satkūnas, Suginčių seniūnė Nijolė Jauneikienė. Paminklą pašventino Skudutiškio klebonas kun. Algimantas Baltuškonis. Renginį vedė Molėtų mero patarėjas Valentinas Stundys, pakvietęs visus kuo plačiau paskleisti žinią apie paminklą neeilinei asmenybei ir aplankyti šį kraštą.
Dr. Jonas Satkūnas
Autorius yra Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojas